ES žaliasis kursas: ar įmanomas sutarimas tarp ūkininkų ir aplinkosaugininkų?

Europos Sąjungos (ES) nustatytas žaliasis kursas sukėlė nemenką šurmulį daugumoje bloko valstybių: protestuoti į Europos miestų gatves su savo technika išvažiavę ūkininkai reikalavo atsisakyti šio kurso ar bent sušvelninti jo sąlygas. Kitoje barikadų pusėje esantys aplinkosaugininkai turi savų svarių argumentų, kodėl to daryti nereikėtų.

15min tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“ susitikę Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus ir Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė dalijosi mintimis bei argumentais šiuo aktualiu klausimu, lemsiančiu ne tik dabartinės, bet ir ateities kartų gyvenimo kokybę.

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./15min studijoje žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus ir aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./15min studijoje žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus ir aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė

Ar iš tiesų nesutarimai tokie dideli, kaip bandoma parodyti?

Jau pačioje pokalbio pradžioje Arūnas Svitojus pabrėžė, kad ūkininkai puikiai supranta klimato kaitos keliamus pavojus ir iš esmės nėra nusistatę prieš žaliąjį kursą: „Mes sutinkame, kad ES žaliojo kurso nuostatas reikia įgyvendinti, bet būtent šiuo laikotarpiu jos pernelyg drastiškos“, – sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas, patikslindamas, kad vos per kelerius metus įvykusi pandemija, maisto produktų kainų šuolis ir karas Ukrainoje jau ir taip pakankamai apsunkino ūkininkų gyvenimą.

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė L.Paškevičiūtė taip pat linkusi pritarti, kad pernelyg didelių nesutarimų nėra, o priešprieša tarp ūkininkų ir aplinkosaugininkų sukurta dirbtinai: „Mes labiau esame patarėjai, padedantys savo įžvalgomis. Jei mums nepavyks sušvelninti klimato kaitos poveikio, kentės ne aplinkosaugininkai. Kentės visa visuomenė, taip pat ir ūkininkai“, – pabrėžė ji.

Dėl darnaus santykio su aplinka sutariama, bet yra kitų problemų

Nepriklausomai nuo to, ar priešprieša tikra, ar tik menama, problemos labai realios. Kaip vieną pagrindinių A.Svitojus išskiria Lietuvos žemės ūkio raidos kryptį.

„Valstybinėje Lietuvos žemės ūkio strategijoje buvo numatyta, kad pagrindinis dėmesys bus skiriamas tvariam šeimos ūkiui, su gyvulininkystės pakraipa. Tačiau realybėje vietoje gyvulininkystės mes turime grūdines kultūras. Kitaip tariant, iš 80 proc. Lietuvos pievų tapome 80 proc. suarta Lietuva“, – konstatavo Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Suartus Lietuvos laukus yra pastebėjusi ir L.Paškevičiūtė: „Pervažiavus Lenkijos–Lietuvos sieną, į akis labai krenta skirtumas, kuomet Lenkijoje matome daugybę besiganančių galvijų, o Lietuvoje juos iš karto keičia suarti laukai. Tai rodo, kad žemės ūkio raidos kelią kiekviena ES valstybė gali pasirinkti pati. Tenka tik apgailestauti, kad, bent jau mūsų nuomone, Lietuva pasirinko ne tą kelią“, – sakė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė.

Apie tai, kokį kelią toliau rinksis Lietuva Europos Sąjungos nustatyto žaliojo kurso fone, buvo diskutuojama 15min tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“, kurią remia Europos Parlamentas. Laidą veda komunikacijos specialistas ir apžvalgininkas Gintaras Gimžauskas.

VIDEO: „Tavo balsas – Europa“: ar gali ūkininkai ir aplinkosaugininkai susitarti dėl Europos žaliojo kurso?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis