„Nėra objektyvių duomenų, kad tai būtų tik Rytų ir Vidurio Europos šalių diskriminacija. Kai šalys narės pristatė analizes, jos rodo, kad problemos yra visoje Europos Sąjungoje. Visiškai suprantamas noras (ginti savo šalį – BNS), bet tyrimai neleidžia daryti išvados, kad yra diskriminacija tarp naujų ir senų Europos Sąjungos valstybių“, – penktadienį Seimo komisijai dėl skirtingos kokybės prekių sakė V.P.Andriukaitis.
„Vokietijoje tos problemos yra, Belgijoje tos problemos, kaip nekeista, Latvija pasakė, kad jie neturi problemų. Kodėl latviai nerado problemų? Gal jų tyrimo metodika buvo kitokia nei Lietuvos, bet latviai pasakė, kad jie problemų (dėl skirtingos kokybės prekių – BNS) neturi“, – pridūrė eurokomisaras.
Kartu jis ragino „nepiktnaudžiauti dogma, kad yra antrarūšiai (žmonės – BNS) Lietuvoje ir pirmarūšiai Vokietijoje“.
Nenorėčiau pritarti minčiai apie Rytų ir Vakarų dalomąją liniją.
„Ta dogma piktnaudžiauti neišeina. (...) Nenorėčiau pritarti minčiai apie Rytų ir Vakarų dalomąją liniją. Jeigu aš komentuočiau giliau ir kiekvieną atvejį, pamatytume, kad vaizdas kur kas komplikuotesnis nei iš pirmo žvilgsnio atrodo“, – pabrėžė V.P.Andriukaitis.
Taip pat eurokomisaras pabrėžė, kad Lietuva pati gali stipriau kontroliuoti kokybės reikalavimus, tik jie neturi pažeisti pagrindinių vieningos rinkos taisyklių.
„Šalys narės gali įdiegti savo kokybės reikalavimus, tačiau negali pažeisti pagrindinių bendros rinkos nuostatų. Štai mes turime ginčą su Vengrija, ji pateikusi savo pasiūlymus nacionaliniu mastu, bet jų priemonės kelia pagrįstų nuogąstavimų tiek Lenkijai, tiek Čekijai, ir mes nagrinėjame Vengrijos priemones. Lietuva turi galimybę pati sustiprinti savo kokybės reguliavimą , tačiau tai neturi susikirsti su ES bendraisiais reikalavimais“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė V.P.Andriukaitis.
Komisijos pirmininkė „valstietė“ Guoda Burokienė sakė, kad eurokomisaro pastebėjimas, jog nėra „dviejų rūšių“ Europos maisto kokybės standartų, nepaneigia komisijos darbo tikslo.
„Eurokomisaras pabrėžė, kad problema vis dėlto yra, ir ne tik Lietuvoje, o visoje Europoje. Buvo nuostabu išgirsti, kad vienintelėje Latvijoje nėra problemų, jie nerado. Lietuva mato problemą, ir sudaryta komisija tam aiškintis. Mes bandysime savo išvadose nurodyti, kad Lietuva privalo turėti tokios pačios kokybės produktus kaip ir kitos ES šalys“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė G.Burokienė.
Seimas spalį sudarė komisiją aiškintis, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose ES šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai. Tyrimą ji turi baigti iki pavasario sesijos, kovo 10-osios.
Tyrimas pradėtas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) pernai paskelbus, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi. Gamintojai teigia, kad šios pretenzijos – nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi vartotojų skoniai, o ne produkto kokybė.
Vienas klausimų, kurį aiškinasi Seimo komisija, – kodėl VMVT produktų kokybės tyrimą atliko vėliau negu kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės.
