Dėl apribojimų, kurie buvo įvesti dėl koronaviruso, į Ispaniją negalėjo atvykti sezoniniai darbininkai iš Maroko, kurie į šią šalį vyko kiekvienais metais. Be to, į savo gimtąsias šalis grįžo darbininkai iš Rytų Europos.
Huelvos provincijoje, kurioje užauginama 97 proc. ispaniškų braškių, trūksta 25 tūkst. darbininkų.
Sezoninės darbo jėgos iš kitų šalių trūksta ir Vokietijos laukuose. „Deutsche Welle“ duomenimis, šaliai darbui ūkiuose reikia dar 300 tūkst. žmonių.
Vokietija sušvelnino sienos kirtimo apribojimus ir į šalį ėmė vykti Rumunijos piliečiai, rašo leidinys „The EU Observer“. Pavyzdžiui, balandžio 9 dieną Klužo-Napokos miesto oro uoste Rumunijos šiaurės-vakaruose susirinko apie 2 tūkst. sezoninių darbininkų, norinčių išvykti į Vokietiją.
Italijoje sunoko braškės ir reikia rinkti šparagų derlių, tačiau apribojimai taip pat trukdo migrantams darbininkams patekti į šalį, rašo leidinys „Politico“.
Žemės ūkio, maisto ir miško reikalų ministrė Teresa Bellanova (Tereza Belanova) pasiūlė leidimus dirbti migrantams suteikti nereikalaujant tam būtinų dokumentų, kad būtų galima išspręsti derliaus surinkimo problemas.
Europos Parlamento tyrimų tarnyba praėjusią savaitę įspėjo, jog dėl migrantų darbininkų trūkumo Europos parduotuvėse gali pakilti kainos, be kita ko, šviežių maisto produktų.
Leidinys „Foreign Policy“ pažymi, jog koronaviruso pandemija gali sutrikdyti pasaulines maisto tiekimo grandines.
Pagrindinių grūdų, tokių kaip kviečiai, kukurūzai ir sojos, gamyba nuo apribojimų nukentėjo mažiau, nes jų derliaus surinkimas iš esmės yra mechanizuotas, rašo leidinys.
Problemų daugiausia kyla dėl daržovių ir vaisių, kurie greitai genda, o jų surinkimui ir pakavimui reikia žmonių.
Didžioji dalis maisto yra gabenama jūra. Dėl uždarytų sienų prekiniai laivai negali laisvai įplaukti į uostus ar įdarbinti naujų įgulos narių ir tai taip pat daro neigiamą poveikį maisto tiekimui.
Vartotojai jau jaučia tiekimo sutrikimų poveikį, rašo „Foreign Policy“.
Pavyzdžiui, kviečių kainos pasaulyje, pasak leidinio, pakilo 8 proc., o ryžiai pabrango 25 procentais.
Dėl tokios padėties labiausiai nukentės skurdžios šalys, taip pat šalys, kurios dažniau importuoja maistą nei jį eksportuoja, pažymi „Foreign Policy“.
