Tiesa, kadangi dalis šių lėšų iš valstybių narių jau susigrąžinta, ketvirtadienio sprendimo finansinis poveikis – maždaug 227 mln. eurų. Šie pinigai į ES biudžetą turi būti grąžinti todėl, kad buvo panaudoti nesilaikant žemės ūkio išlaidoms taikomų ES taisyklių arba neužtikrinant reikiamos kontrolės.
Valstybės narės yra atsakingos už bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) lėšų mokėjimą ir išlaidų tikrinimą, o Komisija turi užtikrinti, kad valstybės narės lėšas naudotų tinkamai.
Pagrindinės finansinės pataisos
Pagal naujausią sprendimą lėšas turi grąžinti 14 valstybių narių: Belgija, Čekija, Vokietija, Airija, Graikija, Ispanija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Portugalija, Slovėnija, Slovakija ir Jungtinė Karalystė. Didžiausios taikomos pataisos:
Graikija turi grąžinti 83,6 mln. eurų dėl reikalavimų neatitinkančio mažiausios reikalaujamos džiovintų vynuogių išeigos sumažinimo;
Lenkija turi grąžinti 79,9 mln. eurų dėl pirminės paraiškos patikros ir verslo plano pagal priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ tvirtinimo trūkumų;
Graikija turi grąžinti 24,0 mln. eurų (finansinis poveikis – 23,9 mln. eurų) dėl bandų registrų ir su priemokomis už gyvulius susijusių patikrų vietoje trūkumų;
Jungtinė Karalystė turi grąžinti 10,3 mln. eurų dėl gyvulių identifikavimo sistemos ir su priemokomis už gyvulius susijusių patikrų vietoje trūkumų.
Valstybės narės atsako už daugumos BŽŪP išmokų administravimą, kurį paprastai vykdo jų mokėjimo agentūros. Be to, jos atsako už kontrolę, pavyzdžiui, už ūkininkų teikiamų tiesioginių išmokų prašymų tikrinimą. Kad išsiaiškintų, ar valstybės narės užtikrina tinkamą kontrolę ir deramai šalina trūkumus, Komisija kasmet atlieka per 100 audito patikrinimų ir, jei atlikus auditą paaiškėja, kad valstybių narių taikomomis valdymo ir kontrolės priemonėmis nepavyko užtikrinti, kad ES lėšos būtų naudojamos tinkamai, turi teisę tas lėšas susigrąžinti.
