Po žvejybos draudimų vasarą dabar žvejai nesnaudžia, juolab kad orai – puikūs. O ir bandomasis plaukimas, kai per parą sugauta pusantros tonos menkių, nuteikia optimistiškai. Vis dėl to keletą pastarųjų metų žvejai išgaudo tik kiek daugiau nei trečdalį Lietuvai skirtos menkių kvotos. Specialistai tai aiškina paprastai: dabar – ne menkių laikas. Esą natūralu, kad, po gerų gaudymų, keletą metų šios žuvies būna mažiau. Todėl Europos Komisijos siūlymas kitąmet menkių kvotą mažinti 20, o šprotų – 14 procentų, kelia nerimą.
„Sumažės pajamos, padidės eksploatacinės išlaidos, vadinasi, turės kilti žuvies kaina“, – sako Priekrantės verslinės rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis.
„Turint omeny, kad mūsų laivynas yra ir taip senas, reikalaujantis daug investicijų kiekvienais metais, o negaunant pakankamai pajamų, išeitis yra pačios firmos užsidarymas“, – teigia individualios žvejybos įmonės savininkas Edmundas Narbutas.
Leidžiamų sugauti žuvų kvotos nustatomos kasmet, remiantis mokslininkų tyrimais ir siekiant, kad nesumažėtų tam tikrų rūšių žuvų kiekiai. Galutinius skaičius Europos Komisija turėtų pateikti spalio pabaigoje.
„Derybose dalyvauja visos 8 šalys narės, kur žvejoja Baltijos jūroje. Mūsų nuomone, Lietuvos pozicija yra ta, kad geriau palikti 2015 metų kvotos dydį. Matote, yra dvi pusės. Mokslininkai, kurie formuoja žuvies kiekius. Ir yra žvejai, kurie iš to gyvena“, – aiškina Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus.
Jei nepavyktų išsiderėti norimos kvotos, kitąmet Lietuvos žvejams menkių būtų leidžiama sugauti 750 tonų mažiau, o šprotų, kurie dabar itin paklausūs – mažiau apie 1,5 tūkstančio tonų. Populiarių strimelių kvotą komisija žada padidinti beveik 9 procentais. Tačiau žvejai sako, kad tai neatpirktų kitų žuvų kvotų sumažinimo.
