G.Surplio nuomone, Lietuva turėtų gauti daugiau tiesioginių išmokų ir paramos kaimo plėtrai.
„Iš tikrųjų šios dienos pasiūlymas verčia raitoti rankoves ir kibti labai rimtai į pasiruošimą deryboms bei derėtis – tiek dėl tiesioginių išmokų, kad planas būtų ambicingesnis, tiek ir dėl tos kaimo plėtros paramos programos“, – BNS penktadienį sakė ministras.
G.Surplys kitą pirmadienį žada susitikti su už žemės ūkį atsakingu eurokomisaru Philu Hoganu, o vėliau – ir su visų ES narių žemės ūkio ministrais.
„Reikės susitikinėti su kiekvienos Europos Sąjungos valstybės žemės ūkio ministru, bandant įtikinti, kad turėtume gauti daugiau lėšų“, – sakė ministras.
Jo netenkina EK pasiūlymas dėl tiesioginių išmokų, nes jos vis tiek nebūtų pakankamai vienodos, palyginti su ES vidurkiu.
„Jeigu kalbėtume apie tiesiogines išmokas, kurios Lietuvai didėja, tai pagal tą skaičių tik 2027 metais pasieksime 80 proc. Europos Sąjungos tiesioginių išmokų vidurkio. (...) Tai, mano galva, per maža ambicija“, – argumentavo ministras.
Žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, 2020 metais tiesioginės išmokos už hektarą dirbamos žemės Lietuvoje vidutiniškai sieks 187 eurus – 72 proc. ES vidurkio (260 eurų).
G.Surplys pridūrė, kad kaimo plėtros parama Lietuvai yra svarbi.
„Kalbėdami apie regioninę politiką turime suprasti, kad tie pinigai yra skirti kaimo gyvybei palaikyti. Šioje vietoje kuo mažesnės sumos yra skiriamos išlyginti netolygumus kaimiškose regionuose, tuo mažiau galime tikėtis, kad pasivysime Vokietiją ar gyvensime kaip švedai“, – kalbėjo G.Surplys.
EK penktadienį pranešė, kad Lietuvos žemės ūkiui 2021–2027 metais einamosiomis kainomis (įskaičiavus infliaciją) siūloma skirti 5,141 mlrd. eurų paramos – 1,4 proc. daugiau nei 2014–2020 metų bendrijos biudžete (5,071 mlrd. eurų).
Vėliau Žemės ūkio ir Finansų ministerijos patikslino, kad parama sieks 5,136 mlrd. eurų ir bus 8,7 proc. didesnė nei 2014-2020 metais.
Tuo metu palyginamosiomis kainomis Lietuvai siūloma skirti 4,558 mlrd. eurų – 5,2 proc. mažiau.
Lietuvos ūkininkai nuo pat įstojimo į ES naudojasi tiesioginėmis išmokomis ir kaimo plėtros lėšomis pagal Bendrąją žemės ūkio politiką.
Lietuvos žemdirbiai gauna žymiai mažesnes išmokas nei Vakarų Europos šalių ūkininkai, todėl šalis nori, kad tiesioginės išmokos visiems ES žemdirbiams būtų vienodos.
