Galimybė mokytis ir tobulėti: nuo rizikos valdymo iki pažangių technologijų

Mokytis, gilinti turimas žinias ir įgyti naujų, aktualu kiekvienos profesijos atstovui, nepriklausomai nuo jo amžiaus, turimos darbo patirties ar jau įgytų kompetencijų. Žemės ūkio ir miškų ūkio sektoriai yra nuolat kintantys, tad siekiant palaikyti ir didinti šių sektorių konkurencingumą, diegti juose inovacijas, nuolatinis kompetencijų tobulinimas svarbus tiek žemės ūkio ar miškininkystės srityse pirmuosius žingsnius žengiantiems, tiek patyrusiems.
Žemės ūkis
Žemės ūkis / Shutterstock nuotr.

Siekiant užtikrinti žinių sklaidą ir sudaryti galimybes asmenims, veikiantiems žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, nuolat kelti savo kompetenciją, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane yra numatyta intervencinė priemonė „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“. Paraiškos pagal šią priemonę šiuo metu jau renkamos ir gali būti teikiamos vėliausiai iki spalio pabaigos, tad verta suskubti.

Nepaisant to, kad mokymai yra būtini visiems žemės ūkio, maisto ūkio ir miškų ūkio veikla užsiimantiems asmenims, ypač jie svarbūs naujai besikuriantiems valdų valdytojams ir asmenims, pradedantiems ekologiškai ūkininkauti ar taikyti priemones, susijusias su agrarine aplinkosauga, klimato kaitos mažinimu, bioįvairovės išsaugojimu. Naujai pradėjusiems ūkininkauti asmenims dažnai trūksta specifinių žinių, kurios leistų ūkininkauti našiau, efektyviau ir tvariau.

Pasak Žemės ūkio ministerijos strateginio planavimo departamento Mokslo, inovacijų ir žinių plėtros skyriaus vyr. specialistės E. Milušauskienės pagrindinis intervencinės priemonės „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“ tikslas – stiprinti žinių perteikimą, inovacijas ir skaitmeninimą žemės ūkyje, siekiant užtikrinti žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą.

Tikslas – stiprinti žinių perteikimą, inovacijas ir skaitmeninimą žemės ūkyje.

Kokios galimybės?

Kiekvienais metais, anot E. Milušauskienės, Žemės ūkio ministerija mokymų poreikį nustato atsižvelgdama į ūkininkų ir kitų tikslinių grupių nuomonę apie jiems svarbias mokymų sritis, išsakytus poreikius dėl konkrečių mokymų temų aktualumo, jų atitikties darbo rinkos tendencijoms ir poreikiams. Tvirtinant mokymų temas didelis dėmesys skiriamas tam, kad mokymų programos būtų orientuotos ir į įgūdžius, reikalingus skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai užtikrinti.

„Mokymai organizuojami tokiose srityse, kaip žemės, miškų, maisto ūkis, įskaitant sritis, susijusias su Europos Komisijos komunikatu „Europos žaliasis kursas“, agrarinė aplinkosauga ir klimato kaita, žiedinės ekonomikos klausimai, rizikų valdymas, inovacijų diegimas, skaitmeninių įgūdžių ugdymas, gamybos procesų automatizavimas, robotizacija ir kitų pažangių technologijų plėtra“, – apie platų mokymų spektrą kalbėjo vyr. specialistė.

E. Milušauskienė pridūrė, kad mokymai yra skirti žemės ūkio, maisto ūkio ir miškų ūkio veikla užsiimantiems asmenims: „Mokymuose gali dalyvauti ne tik ūkio valdytojai, bet ir partneriai, ūkyje dirbantys šeimos nariai, ūkio darbuotojai, kurių darbo pobūdis susijęs su mokymų tema, taip pat ūkio subjekto dalyviai (akcininkai, pajininkai ir kt.) bei kolegialaus valdymo organo nariai.“

Shutterstock nuotr./Žemės ūkis
Shutterstock nuotr./Žemės ūkis

Kas remiama?

Minėtos priemonės remiama veikla – mokymų organizavimas ir teikimas pagal žemės, miškų, maisto ūkio dalyvių neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokymo programas, kurios įregistruotos Žemės, miškų, maisto, žuvininkystės ūkio ir kaimo plėtros sektoriaus dalyvių neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokymo programų sąvade. Mokymai gali būti organizuojami tiesioginio kontakto su mokymo dalyviais būdu arba nuotoliniu būdu.

ŽŪM specialistė nurodė, kad paramos pagal šią priemonę gali kreiptis juridiniai asmenys, vykdantys mokymus ir atitinkantys paramos teikimo sąlygose nustatytus reikalavimus, o tuo atveju, jei paraiška teikiama kartu su partneriu, t.y. kartu su asociacija, vienijančia fizinius ir (ar) juridinius asmenis, užsiimančius žemės ūkio ir (arba) miškininkystės veikla ir numatant bendradarbiavimą tarp partnerių, projektui papildomai suteikiama 15 atrankos balų.

Įgyvendinant šią priemonę siekiama kuo plačiau skleisti reikalingas žinias ir kelti ūkio subjektų kompetencijas, sakė E. Milušauskienė: „Dėl šios priežasties rengiant projekto paraišką svarbu atkreipti dėmesį, kad papildomi atrankos balai taip pat suteikiami atsižvelgus į planuojamų apmokyti unikalių dalyvių skaičių, į numatomų apmokyti dalyvių aprėptį teritoriniu aspektu bei mokymų dalyvių ūkininkavimo patirtį.“

Siekiant užtikrinti mokymų kokybę, skiriamas didelis dėmesys lektorių kompetencijai ir patirčiai. Dėl šios priežasties numatyta, kad tuo atveju, jei mokymus ves lektoriai, turintys pažangaus ūkininkavimo patirtį ir (ar) ūkių konsultavimo paslaugų, mokymo, mokslo sklaidos veikla, susijusia su numatomo mokomojo renginiu turiniu, užsiimantys daugiau kaip trejus metus, tokiems projektams taip pat bus skiriami papildomi atrankos balai.

Šiai priemonei įgyvendinti 2023–2027 m. laikotarpiu numatoma skirti 4 mln. Eur. 2024 m. paraiškų teikimui skirta 1 229 931 Eur paramos lėšų, o didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 150 000 Eur. Daugiau apie priemonę ir galimybes teikti paraišką sužinokite spustelėję čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų