Pasak Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos specialistės Eglės Mankevičienės, modernizacija medelynuose vykdyta stichiškai, nesistemiškai, padaryta abejotinų investicijų, o naudojamos miško sodmenų išauginimo technologijos daugeliu atveju morališkai pasenusios ir liko nepakitusios, o tai lemia nepakankamai gerą auginamų miško sodmenų kokybę.
„Medelynai gerokai atsilikę nuo aplinkinių šalių medelynų, kuriuose jau seniai naudojamos pažangios sodmenų išauginimo technologijos – pusė šalies medelynų neturi efektyvios laistymo sistemos, atitinkančių teisės aktų reikalavimus darbo ir buities sąlygų, kokybiškų sodmenų laikymo ir rūšiavimo patalpų. Šiandien 38 proc. miškų urėdijų medelynų yra vertinami žemiau nei šalies medelynų vidurkis, kuris, vertinant 10 balų skale, – 6,3 balo“, – dienraščiui motyvus, kodėl reikia naikinti medelynus, dėstė ji, bet Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas pareiškė, kad iš miškininkų pirmiausia bus pareikalauta pateikti ekonominius skaičiavimus, ar tikrai reikalinga naikinti tiek medelynų, kiek dabar užsimota, koks bus ekonominis efektas, kiek kainuos plėsti numatytus.
