„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Gera žinia norintiems sodinti miškus – parama bus didesnė nei anksčiau

Lietuviams miškai visuomet buvo ypatingai svarbūs. Tai atsispindi ir daugumoje mūsų tautos dainų, pasakojimų, kuriuose minimos žaliuojančios girios ir šileliai. Gamtos poreikis lietuviams būdingas ir dabar. Pastaruoju metu stengiamasi išsaugoti sengires, taip pat vis dažniau sodinami nauji miškai. Šiuo metu norintys veisti miškus tam turi ypač geras sąlygas – Žemės ūkio ministerija (ŽUM) skelbia, jog rugsėjo 15 d. startavo programa miškui veisti.
Lietuvoje siekiama plėsti miškų masyvą
Lietuvoje siekiama plėsti miškų masyvą / 123RF.com nuotr.

Pretenduoti į paramą ir teikti paraiškas galima iki lapkričio 16 d. Gera žinia – patvirtinti didesni įkainiai už įveisto miško medžių rūšis, taip pat didesnės kasmetinės išmokos už miško priežiūrą, apsaugą ir ugdymą.

Kaip skelbia ŽUM, šiam laikotarpiui iš viso numatyta 9 283 964 Eur paramos lėšų. Kaip ir anksčiau, paraiškos teikiamos tik elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) portalo internetine prieiga adresu www.zumis.lt.

„Paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės teise valdantys žemės plotą, kurį planuoja apželdinti mišku, ir savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise. Vienkartinė išmoka mokama miško veisimo išlaidoms kompensuoti, bei įveistam, bet ekstremaliojo įvykio, pvz., sausros ar gaisro, pirmaisiais medelių augimo metais pažeistam miškui atsodinti. Be to, 12 metų mokama įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka (išskyrus savivaldybes, bei želdinant greitai augančias medžių rūšis)“, – sakė ŽUM 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Smilgaitytė.

Ji atkreipė dėmesį, jog prieš teikiant paraišką, pareiškėjas savo vardu turi būti įregistravęs žemės ūkio valdą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir turi turėti parengtą miško želdinimo ir žėlimo projektą, patvirtintą VĮ Valstybinių miškų urėdijos. Jei žemė yra valdoma bendra, daline arba jungtine nuosavybės teise, kartu su paraiška reikia pateikti ir notaro patvirtintą bendraturčių sutikimą įveisti mišką jų žemės dalyje. Kai miškas veisiamas ne miško žemėje, pareiškėjas turi būti gavęs leidimą įveisti mišką ne miško žemėje. Vientiso veisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 ha, išskyrus atvejus, kai veisiamo miško plotas ribojasi su mišku.

„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad parama neteikiama, jei miškas jau buvo pradėtas veisti ar įveistas iki paramos paraiškos pateikimo dienos“, – priminė ŽUM atstovė.

Prioritetas – ilgaamžis miškas

Šios paramos tikslas – plėsti naujų miškų masyvą. Todėl paramos neturėtų tikėtis miškų savininkai ir miškininkai, kurie ketina sodinti trumpos rotacijos (iki 15 metų) želdinius, taip pat kalėdinių eglučių ir kitų greitai augančių medžių, kurie dažniausiai skirti malkoms, augintojai. Želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Tokiu atveju nemokamos miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos.

Svarbiausias paramos tikslas – plėsti naujų miškų masyvą.

Savaime mišku apaugusioje (kai papildomai želdinti nereikia) žemėje miško įveisimo išmoka nemokama, o miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka mokama, jei žėlinių vidutinis amžius yra iki 5 metų.

Valstybinės miškų urėdijos nuotr./Sodinami medžiai
Valstybinės miškų urėdijos nuotr./Sodinami medžiai

Vertinant paraiškas bus atsižvelgiama į atrankos kriterijus, nurodomus įgyvendinimo taisyklėse ir esančius paraiškos formoje, kurią galima rasti www.zumis.lt. Už juos paraiškos teikėjams bus skiriami atrankos balai. Privalomas mažiausias paraiškų atrankos balų skaičius yra 30. Šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos iš karto atmetamos. Vis dėlto surinkti minimalų balų skaičių nėra sudėtinga. Pavyzdžiui: 20 balų skiriama už tai, kai paramos prašoma praplėsti jau esamą mišką apsodinant greta jo esantį žemės plotą. Pareiškėjui – fiziniam asmeniui, veisiantis mišką jam (arba ir bendraturčiams) nuosavybės teise priklausančioje žemėje, skiriama 15 balų, o juridiniam asmeniui - 10 balų. 10 balų numatyta, jei miškas veisiamas savivaldybės teritorijoje, kurios miškingumas yra iki 33,3 proc.

Išmokos didesnės nei anksčiau

Parama miško sodinimui skiriama ne pirmą kartą. Tačiau šįkart jos gavėjai gali tikėtis didesnių išmokų, nes šiemet liepą buvo patvirtinti didesni miško įveisimo, įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai.

„Lyginant su 2019 m. išmokų dydžiais, šiemet daugiausia padidėjo paprastosios pušies įveisimo išmoka – 152 Eur už 1 ha (nuo 1 273 Eur iki 1 425 Eur), paprastosios eglės – 114 Eur už 1 ha (nuo 1 169 Eur iki 1 283 Eur), bei paprastojo klevo, paprastojo uosio, kalninės guobos, paprastojo skirpsto, paprastosios vinkšnos įveisimo išmoka – 91 Eur už 1 ha (nuo 3 116 Eur iki 3 207 Eur). Taip pat ženkliai padidėjo ir minėtų medžių rūšių priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai: paprastosios pušies – 28 Eur už 1 ha per metus (nuo 405 Eur iki 433 Eur), paprastosios eglės – 26 Eur už 1 ha per metus (nuo 326 Eur iki 352 Eur) bei paprastojo klevo, paprastojo uosio, kalninės guobos, paprastojo skirpsto, paprastosios vinkšnos priežiūros išmoka – 24 Eur už 1 ha per metus (nuo 278 Eur iki 302 Eur)“, – sakė R.Smilgaitytė.

Valstybinės miškų urėdijos nuotr./Sodinami medžiai
Valstybinės miškų urėdijos nuotr./Sodinami medžiai

Taip pat buvo padidinti ir kitų medžių rūšių įeisimo bei priežiūros išmokų dydžiai. Vienintelės mažalapės liepos įveisimo išmoka šiais metais sumažėjo 12 Eur ir dabar siekia 3 170 Eur už 1 ha.

Kaip teigė ŽUM atstovė, parama skiriama nepažeidžiant valstybės pagalbos reikalavimų, taikomų paraiškoms ir kasmetinėms išmokoms. Bendra pagalbos suma, skiriama tai pačiai įmonei ar asmeniui, negali viršyti 200 000 Eur per trejų metų laikotarpį.

Bendra pagalbos suma, skiriama tai pačiai įmonei ar asmeniui, negali viršyti 200 000 Eur per trejų metų laikotarpį.

Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ teikiama nuo 2015 m. 2019 m. paramai gauti patvirtintos 94 paraiškos, 2018 m. – 88 paraiškos, 2017 m. – 95 paraiškos, 2016 m. – 196 paraiškos, o 2015 m. daugiausia – net 202 paraiškos.


Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs