Geresniam gyvenimui Lietuvos kaime kurti – parama

Lietuvoje sparčiai daugėja teritorijų, net ištisų regionų, „demografinių dykrų“, kuriuose gyventojų tankumas yra labai mažas ir vis mažėja. Įsibėgėjusi depopuliacija ir retai apgyventų teritorijų (RAT) plitimas tampa nauju rimtu iššūkiu Lietuvos visuomenei ir valstybei. Spręsti su tuo susijusias problemas padeda ir socialinio versto iniciatyvos, remiamos įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones.
Geresniam gyvenimui Lietuvos kaime kurti – parama
Geresniam gyvenimui Lietuvos kaime kurti – parama / Partnerio nuotr.

Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovo, vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Boguslavo Gruževskio teigimu, gyventojų skaičiaus kaimo teritorijose sumažėjimo problema yra būdinga visoms šalims. Tačiau Lietuva priklauso tai šalių grupei, kurioje teritorijų tuštėjimo procesai yra spartesni. Ir jeigu šiandien aktyviai nepasirūpinsime kaimo teritorijų atgaivinimu, ateityje retai apgyvendintų teritorijų turėsime dar daugiau, prarasime dar likusį gamybinį potencialą. Kol kas tose teritorijose yra galimybių darbo jėgai panaudoti, pritaikytos gamybinės infrastruktūros, gyvenimui tinkama socialinė erdvė, komunikacijos ir pan. Jei viso to neliks, iš ten trauksis žmonės ir didės apleistų gyvenviečių skaičius. Ypač neigiamai mokslininkas vertina smulkių ūkių skaičiaus mažėjimą.

„Priemonės, kurios galėtų sustabdyti šias neigiamas tendencijas, turi būti nukreiptos į verslumo kaimo vietovėse skatinimą ir darbo vietų kūrimą“, – sako B. Gruževskis. Negana to, ateities kaimas – tai pensinio amžiaus gyventojų dominavimo erdvė. Todėl jau dabar būtina plėtoti socialinių paslaugų tinklą, skatinti savitarpio pagalbą bei kooperaciją.

Partnerio nuotr./Geresniam gyvenimui Lietuvos kaime kurti – parama
Partnerio nuotr./Geresniam gyvenimui Lietuvos kaime kurti – parama

„Mano vizijoje Lietuvos kaimas – tai socialinio saugumo erdvė, – sako B. Gruževskis. – Jau turime puikių kaimo bendruomenės raidos pavyzdžių. Verta paminėti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą (KPP) remiamą priemonę LEADER, finansuojamą Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis, kuri daugeliui bendruomenių padeda vystyti veiklą ir sėkmingai gyvuoti“. LEADER bene vienintelė programa, kuri yra arčiausiai kaimo žmonių ir geriausias įrankis vietos problemoms spręsti bei siekti inovatyvių sprendimų, bendrauti ir bendradarbiauti. KPP lėšomis finansuojamos vietos veiklos grupių, kurių yra 49 ir kurios veikia visose kaimiškosiose vietovėse, įgyvendinamos vietos plėtros strategijos sukuria didžiules galimybes bendruomeninio ir socialinio verslo iniciatyvoms. Tinkami socialinio verslo vykdytojai pagal priemonę LEADER: VšĮ, įsteigtos ir veikiančios pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą, kurių veikla atitinka NVO apibrėžtį; asociacijos, įsteigtos ir veikiančios pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, kurių veikla atitinka NVO apibrėžtį; kitos NVO, įsteigtos ir veikiančios pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą; labdaros ir paramos fondai, įsteigti ir veikiantys pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą; privatūs juridiniai asmenys.

Socialinio verslo gairėse pareiškėjams nurodyta, kad socialinio verslo subjektai turi vykdyti nuolatinę ekonominę veiklą, kuria siekiama pagrindinio tikslo – išmatuojamo teigiamo socialinio poveikio; gautą pelną reinvestuoti pagal iš anksto apibrėžtas pelno paskirstymo procedūras ir taisykles, kad būtų pasiekti pagrindiniai ir papildomi socialinio verslo tikslai bei rodikliai; būti valdomi atskaitingai ir skaidriai, įtraukiant į valdymą suinteresuotuosius subjektus ar jų teisėtus atstovus, kuriems daro poveikį vykdoma veikla; būti nepriklausomi nuo valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, viešojo sektoriaus organizacijų.

Matuojant socialinį poveikį, socialinio verslo vykdytojai: turi nusistatyti aiškius, pamatuojamus pagrindinius socialinio poveikio rodiklius, pagal kuriuos vykdys nuolatinę (kasmetinę) vykdomo socialinio verslo stebėseną ir numatyto socialinio poveikio matavimą (gali pasirinkti ir papildomus socialinio poveikio rodiklius); turi nustatyti aiškią socialinio poveikio teritoriją (kaimas, miestelis, seniūnija, savivaldybė, apskritis ar kt.); turi nurodyti socialinės problemos nustatymo būdą ir mastą socialinio poveikio teritorijoje.

Partnerio nuotr./Geresniam gyvenimui Lietuvos kaime kurti – parama
Partnerio nuotr./Geresniam gyvenimui Lietuvos kaime kurti – parama

Socialinis verslas gali būti remiamas ir pagal KPP priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“. Parama teikiama kaip 100 proc. išmoka verslo planui įgyventi. Didžiausia paramos suma – iki 40 tūkst. Eur. Visam šiam KPP laikotarpiui 2014–2020 m. šiai veiklos sričiai numatyti 23 mln. Eur iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų.

Daugiau informacijos apie Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos paramą žemės ūkiui ir kaimui, socialinio verslo gaires pareiškėjams galite rasti interneto tinklalapyje www.zum.lrv.lt, http://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kaimo-pletra/lietuvos-kaimo-pletros-2014-2020-m-programa/priemones/19-priemone-leader-programa ir www.ismanuskaimas.lt.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis