R. Bulaukienė pasakoja, kad per dešimtmetį buvo nutikę visko – riešutmedžiai buvo pakąsti šalnų, apgraužti lauko gyvūnų: „Buvo ir pernai nušalę, bet atsigavo. Mažus sodinukus bandėme prieš žiemą vynioti, bet vis vien apgrauždavo stirnos – joms labai patinka žievė ir pumpurai. Su laukine gamta nepakovosi“. Moteris džiaugiasi, kad kompensuoti patiriamus nuostolius ir vystyti ūkį jai padėjo Europos Sąjungos (ES) išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“.
Reklamuoja patys pirkėjai
Kaunietė tikina, kad nors riešutmedžiai bijo didesnių šalnų, jie puikiai auga Lietuvoje. Ūkyje R. Bulaukienė augina kelių veislių riešutmedžius, viena jų yra išvesta Lietuvoje. „Ji tikrai gerai dera – tuo įsitikinau ir pati, jau pirmaisiais metais daug kilogramų riešutų surinkome“, – tikina pašnekovė.
Pasak ūkininkės, auginant graikinius riešutus darbo netrūksta: riešutus reikia nuskinti, apdoroti – išlukštenti patį riešuto kauliuką. „Nors darbo yra, tačiau paklausa – didžiulė, norinčių įsigyti netrūksta, todėl graikinius riešutus auginti apsimoka, – įsitikinusi moteris. – Visi labai noriai perka, net neturiu tiek, kiek žmonės norėtų įsigyti. Būna, kad telefonu skambina, užsisako“.
Kadangi riešutmedžiai užderėjo pirmą kartą, R. Bulaukienės riešutų derlius kol kas siekia apie 40–50 kilogramų. Riešutus moteris parduoda ūkininkų turguose Kaune, Elektrėnuose, taip pat pažįstamiems, bendradarbiams. Ūkininkė įsitikinusi, kad geriausia reklama – iš lūpų į lūpas: „Tik pradėjusi prekiauti graikiniais riešutais sulaukiau didelio susidomėjimo, žmonės apie ekologiškus riešutus pasakojo vieni kitiems“.
Apsaugo nuo ligų
Pirmiausiai moteris teigia paliekanti pakankamai riešutų juos itin mėgstančiai šeimai, o likutį parduodanti. „Graikiškus riešutus galima gliaudyti ir valgyti vienus, galima naudoti konditerijos gaminiams – pyragams, sausainiams. Žinau, kad kai kurie žmonės, suvalgę riešutus, neišmeta ir jų pertvarėlių, jas naudoja arbatoms, prieš vartojimą užpila spiritiniu gėrimu. Sakoma, kad šios riešutų pertvarėlės yra vaistas nuo įvairių ligų. Taigi riešutus perka ir liaudies medicina besidomintys žmonės“, – pasakoja ji.
Iki šiol kaunietė teigia produkciją pardavusi itin greitai. „Aš labai pigiai pernai pardavinėjau riešutus nežinodama jų vertės, po 8 litus. Šiemet ko gero reikės kiek brangiau“, – juokiasi pašnekovė.
Anot R. Bulaukienės, jai tenka susidurti su įvairiomis pirkėjų nuomonėmis – vieni itin vertina ekologišką produkciją, kiti nemano, kad ji kuo nors skiriasi nuo įprastinės. „Tačiau tie, kas supranta skirtumą, labai noriai perka ir mano ekologiškus juoduosius serbentus, ir braškes – pajunta natūralų skonį ir nori daugiau“, – džiaugiasi ūkininkė.
Ūkininkavimą lėmė žemių derlingumas
Dešimt metų ūkininkaujanti moteris anksčiau užsiėmė augalininkyste, augino javus. „Ekologiškai ūkininkauti nusprendėme dėl to, kad mūsų žemės yra prastos, nederlingos. Ekologiškame ūkyje negalime nei tręšti, nei cheminėmis priemonėmis naikinti piktžolių, todėl nusprendėme, kad čia užauginti šaltalankiai, graikiniai riešutai ir uogos bus žymiai paklausesni tarp pirkėjų“, – apie savo pasirinkimą sako ji.
Moteris ūkininkauja apie 4,34 ha plote. Didžiausiuose plotuose auga šaltalankiai (apie 3,64 ha), graikiniai riešutai (34 arai), slyvos, trešnės, braškės (maždaug po 11 arų). Ekologinio ūkininkavimo išmokas gaunanti moteris ateityje svarsto galimybę pasinaudoti ES parama ir modernizuoti ūkį.
Daugiau informacijos apie įsipareigojimus pagal KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ galima rasti Nacionalinės mokėjimo agentūros svetainėje.
Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk prie NMA „Facebook“ paskyros!
