Tiek ūkininkai, tiek medžiotojai yra įpareigoti elgtis atsakingai ir laikytis griežtų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) reikalavimų bei taisyklių. Bet kai kurios jų visgi kelia tam tikrų abejonių.
Į „Ūkininko patarėjo“ redakciją kreipėsi kaunietis medžiotojas Domas Zuzevičius ir išdėstė savo nuomonę apie situaciją, su kuria nuolat susiduria ne tik jis pats, bet ir daugelis kitų medžiotojų, medžiojančių į AKM zonas patenkančiuose medžioklės plotuose.
Kai kurie šernų nebemedžioja
Pasak pašnekovo, jų būrelio medžioklės plotai patenka į AKM zoną. „Tad privalome mažinti šernų populiaciją juos medžiodami. Viskas gerai, nedidelė problema sumedžioti šerną, bet nepatogumų kyla vėliau: sumedžiojus žvėrį reikia jo tam tikrus organus pristatyti veterinarams ištirti. Bet daugelis mūsų būrelio medžiotojų gyvena Kaune, o medžioklės plotai yra Kėdainių rajone. Todėl mums tenka viską vežti į Kėdainių VMVT tolesniems tyrimams kitą darbo dieną po sumedžiojimo, – sakė D. Zuzevičius. – Reikia tris kartus važiuoti į tą pusę (medžioklė, tyrimų vežimas, mėsos (jeigu ji sveika) pasiėmimas), iš viso keliauti tenka beveik po 100 km tris kartus.
Maža to, tyrimas dėl trichineliozės Kėdainiuose yra 40–60 procentų brangesnis negu Kaune, aišku, dar ir už tą tyrimą reikia susimokėti pavedimu, kas vyresniems medžiotojams yra neįmanomas dalykas.
Maža to, tyrimas dėl trichineliozės Kėdainiuose yra 40–60 procentų brangesnis negu Kaune, aišku, dar ir už tą tyrimą reikia susimokėti pavedimu, kas vyresniems medžiotojams yra neįmanomas dalykas. Tad, pasiklausęs daugelio medžiotojų, ne tik mūsų klubo narių, bet ir kitų, kurie patenka į AKM zoną, konstatuoju, kad kaip ir aš, daugelis šernų nemedžioja, tiesiog pasigrožime laukinėmis kiaulėmis ir tiek.
Kyla klausimas, kodėl tų pačių tyrimų negalima būtų vežti pagal gyvenamąją vietą, kur žmogui patogu? Manau, tokia galimybė medžiotojams tikrai padidintų norą stengtis mažinti šernų populiaciją.
Kitas klausimas, kurį labai noriu užduoti VMVT – ar draudimas šerti šernus nekelia atvirkštinio reiškinio, nei norėta? Juk maisto nerasdami įprastoje vietoje šernai kaip tik dar plačiau migruoja, taip didina AKM užkrato grėsmę. Nenoromis peršasi mintis, kad įvairūs pertekliniai reikalavimai situaciją dėl šernų populiacijos mažinimo tik blogina,“ – įsitikinęs D. Zuzevičius.
Reikalaujama, tad privalome
VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis, paprašytas paaiškinti medžiotojo išsakytas mintis, sakė: „Siekiant apsaugoti Lietuvos Respubliką nuo galimo AKM paplitimo bei įgyvendinant 2014 m. spalio 9 d. Europos Komisijos (EK) sprendimą 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru, tam tikrose valstybėse narėse buvo išleistas VMVT direktoriaus įsakymas „Dėl afrikinio kiaulių maro stebėsenos ir kontrolės priemonių“.
Šiuo įsakymu ir patvirtinti reikalavimai, taikomi EK sprendimo priedo III dalyje išvardytose Lietuvos Respublikos teritorijose ir savivaldybėse, besiribojančiose su Baltarusijos Respublika. Lietuvos Respublikos savivaldybėse, kuriose nustatytas AKM, uždrausta dalyti sumedžiotų šernų mėsą, kol nebus gauti AKM tyrimų rezultatai; šerniena iki tyrimų rezultatų gavimo turi būti saugoma su VMVT teritoriniu padaliniu iš anksto suderintoje vietoje.
Kadangi Kėdainių rajone yra nustatyti AKM protrūkiai tarp šernų, šerniena privalo likti tame rajone, kur buvo sumedžiotas šernas, nes šiais metais iš 77 šernų, užsikrėtusių AKM, 30 ligos atvejų buvo nustatyta sumedžiotiems šernams. Taip pat galioja draudimas aukščiau išvardytose teritorijose (taigi tiek Kėdainiuose, tiek ir Kaune) privatiems veterinarijos gydytojams atlikti šernų trichineliozės tyrimus, taip išvengiant rizikos, kad tokiems tyrimams bus pristatyta AKM užsikrėtusio šerno mėsa. Mat AKM virusą nustatyti gali tik specializuota laboratorija, tad privatūs veterinarijos gydytojai tirdami galimai užsikrėtusių gyvūno mėsą dėl trichineliozės aplinką gali užteršti AKM virusu.
Taigi reikalaujama, kad EK sprendimo III dalyje išvardytose teritorijose iš visų sumedžiotų šernų būtų imami kraujo ir organų (blužnies, inksto (-ų) ir limfinių mazgų (antryklinių arba žarnų pasaito limfinių mazgų) mėginiai AKM tyrimams ir papildomai būtų imami mėginiai trichineliozės tyrimams. Visi šie mėginiai turi būti atskirai supakuojami bei pristatomi į VMVT teritorinį padalinį. Šis reikalavimas vėlgi yra taikomas siekiant neišplatinti AKM viruso.
Dėl šernų šėrimo draudimo – šis reikalavimas yra taikomas atsižvelgiant į bendrą Baltijos šalių ir Lenkijos, dalyvaujant ir EK, strategiją, priimtą 2014 m. remiantis mokslininkių rekomendacijomis. Ši strategija yra taikoma visose keturiose AKM apimtose valstybėse.
Šių metų rugsėjo pradžioje Briuselyje visos šalys, atsižvelgdamos į praėjusio sezono rezultatų efektyvumą, svarstys tolesnę AKM valdymo šernų populiacijoje strategiją, taip pat ir šėrimo draudimą – palikti jį ar panaikinti, nes turi būti taikomos vienodos priemonės visame AKM apimtame regione“, – kalbėjo M.Masiulis.
Ne viskas gerai
Minimais klausimais „Ūkininko patarėjui“ nuomonę išsakė ir privatus bendrosios praktikos veterinarijos gydytojas, nenorėjęs, kad būtų minima jo pavardė (redakcijai žinoma).
„Situacija, kai medžiotojai turi privalomai tik konkrečioje vietoje tirti sumedžiotus šernus ir dėl AKM, ir dėl trichinelių, nėra normali. Žinoma, mes aptariame būtent medžioklę AKM zonose. Tyrimus dėl AKM tikrai gali atlikti tik vienintelė specializuota laboratorija, bet tyrimus dėl trichineliozės galėtų atlikti ir vietos veterinarijos gydytojai. Labai dažnai patys veterinarai yra medžiotojai ir gali mėginius ištirti pigiau nei, kaip minėjo medžiotojas, priskirtoje vietoje.
Negaliu kategoriškai tvirtinti, bet yra gandų, kad sumedžioti šernai tradiciškai tiriami dėl trichinelių, o dėl AKM iš viso ne, nes ši liga žmogui grėsmės nekelia. Tai, be abejo, grubiausias šių dienų medžioklės taisyklių pažeidimas, bet begalė griežčiausių reikalavimų sukuria „pogrindį“. Nors pats esu linkęs tikėti, kad medžiotojai puikiai supranta, jog šernų tyrimai dėl AKM labai svarbūs, nes kitaip situacijos suvaldyti nebus įmanoma. Tačiau manau, kad juos būtų galima atlikti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto teritoriniuose padaliniuose, tada medžiotojai galėtų rinktis esantį arčiausiai jų medžioklės plotų.
Daugelis mano kolegų neoficialiuose pokalbiuose skundžiasi, kad iš jų atimta galimybė atlikti tiesioginį darbą, t. y. tirti šernieną dėl trichineliozės, vadinasi, jie netenka uždarbio, taip pat prarandami kontaktai su medžiotojais.
Jeigu medžiotojai įžvelgia problemą, kurią ir mes, privatūs veterinarijos gydytojai, iš dalies matome, tai jie galėtų inicijuoti šio klausimo sprendimą. Juk medžiotojus vienija draugija, su kuria ir tariamasi, ir nuomonės paisoma“, – sakė pašnekovas.
