„Tikrai dėl kokybės bus problemų ir bendrai tų grūdų kiekis bus žymiai mažesnis. Šiai dienai skaičiuojame, kad mažiausiai 30 proc. derliaus jau prarasta“, – tikino A. Macijauskas.
Jo teigimu, grūdų pasėliai iš esmės pažeisti visoje Lietuvoje, o sausros tikrieji padariniai grūdų derliui pasimatys per javapjūtę.
„Akivaizdu, kad kai kuriuose regionuose derlius bus labai menkas. Ypatingai, kur lengvesnė žemė, pietryčių Lietuvoje. Pasėliai jau pažeisti praktiškai visoje Lietuvoje, tik pažeidimo mastas yra skirtingas“, – teigė A. Macijauskas.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkė Daiva Šateikienė sako, kad sausra pakenkė ir daržovėms, o derliaus kokybė bus prastesnė nei pernai.
„Nieko gero. Daug kas nesudygo arba prastai sudygo, kalbant apie daržininkus – tie, kurie morkas, svogūnus augina. Jeigu prastai sudygo, tai kokybė bus kitokia, bet jei rudenį lietus palis, tai derlius bus“, – tvirtino D. Šateikienė.
Ji pridūrė, kad jeigu pradės daugiau lyti, daržovių derlius nebus menkas, tačiau kokybės tai nebesugrąžins.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais grūdų derlius siekė 5,781 mln. tonų (0,4 proc. daugiau nei užpernai), o daržovių – 195,2 tūkst. tonų (17,4 proc. mažiau).
Šį mėnesį stichinė sausra paskelbta 5-iose – Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Trakų rajono ir Kalvarijos savivaldybėse, be to, ji pradėjo vyrauti Rietavo, Širvintų, Rokiškio, Vilniaus, Varėnos, Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Jurbarko, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Kupiškio, Šalčininkų ir Šakių savivaldybėse.
Nelyjant ir išliekant aukštai oro temperatūrai, šiose teritorijose gali būti nustatyta stichinė sausra. Pastarąjį kartą sausra Lietuvoje skelbta 2015-aisiais.
