„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Į Lietuvą plūstantys lenkiški pieno produktai – ne visada saugūs ir geri?

Lietuvos pienininkų kolegų iš Lenkijos planai atsiriekti didesnę mūsų šalies pieno produktų rinkos dalį nedžiugina. Lenkai kaltinami agresyvių metodų naudojimu įsitvirtinant kaimyninių šalių rinkose ir galbūt žemesnės kokybės produktų gamyba. Maisto ir veterinarijos tarnyba lenkiškų pieno produktų kokybės atžvilgiu nėra tokia skeptiška, tačiau pripažįsta – pranešimai apie įvairius Lenkijos pienininkų padarytus pažeidimus kitose Europos šalyse nėra retenybė.
Lenkijos pieno rūmų ir Lenkijos ambasados Vilniuje spaudos konferencija
Lenkijos pieno rūmų ir Lenkijos ambasados Vilniuje spaudos konferencija / G. Adinavičiūtės/15min nuotr.

„Pieno centro“ vadovas: siekiama pašalinti konkurentus

Paklaustas, kaip vertina Lenkijos pieno perdirbėjų siekius tvirčiau įsitvirtinti Lietuvoje, pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis buvo kategoriškas.

„Mes vertiname kaip agresyvią politiką, žinome, kas vyksta Čekijoje, Vokietijoje, kur prasidėjo politinis karas dėl pieno produktų. Į aplinkines šalis Lenkijos gamintojai eina nelabai švariais metodais. Kalba apie mažesnes kainas, bet nekalba apie dempingą, kuomet su minimaliu pelnu arba visiškai be pelno siekiama užkariauti rinką“, – teigė E.Simonis.

„Jeigu konkurencija švari ir viskas vyksta tvarkingai, mes nematome problemos, bet kalbant apie kitus dalykus, jei bus taip pat, kaip aplinkinėse šalyse, tai galbūt reikės kreiptis į valstybines kontrolės institucijas, Konkurencijos tarybą, kad pažiūrėtų, ką tokie veiksmai reiškia ir ką jie nori padaryti“, – pridūrė „Pieno centro“ vadovas ir pažymėjo, kad Čekijoje ir rytinėje Vokietijos dalyje pastebimus lenkų pienininkų veiksmus galima traktuoti kaip šių šalių pieno sektoriaus žlugdymą.

„Pieno centro“ vadovas taip pat tikino, kad Lietuvos pieno gamintojų produkcija kokybiškesnė.

Nukenčia kokybė?

Anot E.Simonio, tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje pieno produktų gamybos sąnaudos yra tokios pačios, tiesa, kaimyninėje šalyje taikomas mažesnis PVM.

Dėl to nemažą lietuviškų ir lenkiškų pieno produktų kainų skirtumą E.Simonis linkęs nurašyti Lenkijos pienininkų siekiui išstumti vietos konkurentus ir tuomet užkelti kainas.

„Pieno centro“ vadovas taip pat tikino, kad Lietuvos pieno gamintojų produkcija kokybiškesnė.

„Lenkai gali panaudoti tokias medžiagas kaip krakmolą, kurio lietuviai nenaudoja, ir augalinius riebalus, kurių mes nenaudojame. Tai iškreipia situaciją“, – sakė E.Simonis.

G. Adinavičiūtės/15min nuotr./Lenkijos pieno rūmų ir Lenkijos ambasados Vilniuje spaudos konferencija
G. Adinavičiūtės/15min nuotr./Lenkijos pieno produkcijos pristatymas

Lietuvos pienininkų atstovas teigia, kad šiuo metu mūsų šalyje lenkiška pieno produkcija užima apie 5 proc. rinkos ir ši dalis yra stabili.

„Jeigu tie produktai būtų labai paklausūs, tai lenkiškų produktų dalis būtų didėjusi“, – įsitikinęs E.Simonis.

Lietuviai vartotojus vilioja išsamesniu ženklinimu

„Pieno centro“ vadovo pareiškimai apie išskirtinai lenkiškoje produkcijoje aptinkama krakmolą neįtikina laikinai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pareigas einančio Manto Staškevičiaus.

„Tą krakmolą naudoja ir mūsų gamintojai. Pasigilinus į pačią gamybą galima sakyti, kad krakmolas yra reikalingas kai kurių produktų gamybai“, – teigė M.Staškevičius.

VMVT atstovas patikino, kad tiek lietuviška, tiek lenkiška produkcija tikrai yra lygiavertė.

„Tiesiog Lietuvos gamintojų ant produktų pateikiama informacija vartotojams gerokai išsamesnė. Ant jų būna nurodyta ne tik informacija, reikalinga pagal privalomuosius ženklinimo reikalavimus, bet ir papildoma informacija – maistingumo ir sveikatingumo teiginiai. Pavyzdžiui, kad jame yra kalcio, tvirtinančio kaulų struktūrą, įvairių vitaminų, daugiau baltymų ir pan.“, – vieną iš pagrindinių skirtumų tarp lietuviškos ir lenkiškos pieno produkcijos nurodė M.Staškevičius.

„Ant kai kurių lietuviškų sūrių net parašoma, su kokiu vynu jį geriau vartoti, su kokiu maistu derinti. Tai priimtiniau ir naudingiau vartotojui“, – pridūrė VMVT atstovas.

Be to, M.Staškevičius priminė, kad Lietuvoje yra privaloma nurodyti žaliavinio pieno kilmės šalį ant pieno produktų, o Lenkijoje toks reikalavimas neegzistuoja.

Lenkiškais pieno produktais skundžiasi ir rumunai su vokiečiais

M.Staškevičius paminėjo, kad visose ES šalyse ir kai kuriose trečiosiose valstybėse (Serbijoje, Baltarusijoje) yra įdiegta nesaugių maisto produktų sistema, kuria siekiama užkirsti kelią nekokybiškiems produktams patekti ant vartotojų stalo.

„Jeigu kuri nors ES šalis nustato blogą produktą, ji informuoja kitas šalis tam, kad jos jį pašalintų iš rinkos. Per šiuos ir praėjusius metus galima išskirti šešis stambiausius pažeidimų atvejus, susijusius su Lenkijos pienininkų produkcija“, – pasakoja M.Staškevičius ir pažymi, kad per šį laikotarpį apie nekokybiškus lietuviškus pieno gaminius nebuvo gauta nė vieno pranešimo.

G. Adinavičiūtės/15min nuotr./Lenkijos pieno rūmų ir Lenkijos ambasados Vilniuje spaudos konferencija
G. Adinavičiūtės/15min nuotr./Lenkijos pieno produkcijos pristatymas

„O su lenkiškais kiek kitaip. Štai Čekija, vykdydama oficialią kontrolę, pranešė apie sviesto klastojimą – deklaruota didesnė riebalų dalis, nei buvo iš tiesų. Kitas atvejis užfiksuotas Vokietijoje, kur lenkiškuose pieno milteliuose nustatyta salmonelės bakterijų. Be to, lenkiškame svieste buvo rasta listerijos bakterijų, taip pat nustatyti uždraustų antibiotikų pėdsakai lenkiškame piene. Dar vienas atvejis buvo dėl blogos galiojimo datos“, – apie Europos šalyse gautus skundus dėl nekokybiškos Lenkijos pienininkų produkcijos pasakojo VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjas.

Nėra turbūt ta lenkiška produkcija tokia saugi ir gera, kaip deklaruojama, – pridūrė M.Staškevičius.

„Nėra turbūt ta lenkiška produkcija tokia saugi ir gera, kaip deklaruojama“, – pridūrė M.Staškevičius.

Paklaustas, ar yra buvę lietuvių vartotojų skundų dėl lenkiškos pieno produkcijos, M.Staškevičius sakė, kad Lietuvoje buvo gauta tik keletas nusiskundimų dėl smulkių pažeidimų, pavyzdžiui, informacijos apie alergenus nebuvimo.

Ilgo galiojimo pieno bijoti nereikia

Lietuvoje jau ne vienerius metus parduodamą ilgo galiojimo pieną, tiek pagamintą Lenkijoje, tiek mūsų šalyje, kai kurie vartotojai vertina nepatikliai, kaip neva dirbtinį produktą, kurio skonis – ne toks, kaip įprastinio pieno.

Tačiau šį stereotipą M.Staškevičius griauna, patikinęs, kad toks pienas skiriasi tik tuo, kad gali būti tinkamas vartoti net ir pusę metų, bei paaiškina, kodėl taip yra.

„Jis kaitinamas 130 laipsnių temperatūroje, ir tada žūva pieno rūgimą skatinančios bakterijos. Dėl to toks pienas ir galioja ilgiau, gali kad ir iki šešių mėnesių. Bet šis procesas pieno skoniui įtakos neturi. Skonis sąlyginis dalykas ir jis taip pat priklauso nuo karvei duodamo pašaro, taip pat ir nuo karvės rūšies“, – paaiškino VMVT atstovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“