Ūkininkams, kuriems taip pat aktualu tobulėti, didinti savo ūkių konkurencingumą, diegti inovacijas ir semtis žinių apie naujausias žemės ūkio srities tendencijas bei besikeičiančius europinius reikalavimus, būtų nepatogu atitrūkus nuo darbų kaskart važinėti į miestą ieškant gyvų informacijos šaltinių. Be to, miesto sąlygomis nelengva pademonstruoti geruosius žemės ūkio praktikos pavyzdžius ir įvairiausias naujoves. Todėl žemdirbiams aktualios žinios, naujausių technologijų ir technikos pavyzdžiai patys turi atvažiuoti iš miesto į kaimą, kur ir yra tikrasis jų adresatas.
Parama mokslo žinių ir pažangios praktikos skleidėjams ūkiuose
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) paskelbė kvietimą teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimo ir informavimo veikla“ sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“. Mokslo ir studijų institucijos, profesinio mokymo įstaigos, kiti juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą, paraiškas paramai gauti gali teikti du mėnesius: nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d. Šioje srityje remiama tokia veikla: parodomųjų bandymų rengimas, seminarų, lauko dienų ir kitų informavimo renginių organizavimas skleidžiant mokslo žinias ir inovacijas. Kiekvieno iš projektų įgyvendinimo laikotarpis – 36 mėnesiai. Paramos intensyvumas – 100 proc., o maksimalus dydis –150 tūkst. eurų.
Įrengiant parodomuosius bandymus ir organizuojant seminarus, lauko dienas ir kitus informavimo renginius (konferencijas, dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupės narių susitikimus), susijusius su parodomuoju bandymu, turi būti siekiama konkrečių Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos tikslų. Tai – inovacijų skatinimas, bendradarbiavimas ir žinių bazės vystymas kaimo vietovėse; ūkių ekonominės veiklos rezultatų gerinimas ir palankesnių sąlygų ūkių restruktūrizavimui ir modernizavimui sudarymas. Taip pat miškininkystės ekonominės vertės didinimas ir miško plotų plėtra; pirminės produkcijos gamintojų konkurencingumo didinimas; biologinės įvairovės atkūrimas, išsaugojimas ir didinimas. Prie siektinų tikslų priskiariami ir dirvožemio erozijos prevencija bei dirvožemio tvarkymo gerinimas; žemės ūkio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako kiekio mažinimas; veiklos įvairinimas, mažųjų įmonių kūrimo ir plėtojimo, darbo vietų kūrimo lengvinimas.
Ūkininkai laukia mokymų
„Ankstesnių metų patirtis rodo, kad įrengiant parodomuosius bandymus ir organizuojant renginius yra ugdomas ūkininkų susidomėjimas ūkininkavimo naujovėmis ir prisideda prie jų sklaidos kaimo vietovėse. Tokios praktinės veiklos poreikis Lietuvos ūkiuose yra išties didelis, todėl mokymo įstaigos turėtų nedelsti pasinaudoti teikiama parama šiai veiklai organizuoti“, – sakė ŽŪM Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vyriausiasis specialistas Sigitas Miškinis. 2016–2017 metais šioje srityje iš viso buvo patvirtinta 19 projektų, jiems įgyvendinti skirta 2, 5 mln. eurų. Pasak ministerijos specialisto, tokie bandymai ir mokomieji renginiai naudingi ne tik ūkininkams, bet ir jų organizatoriams – taip mokslo ir studijų įstaigos savo atliktų mokslinių tyrimų praktinę vertę gali pasitikrinti lauko sąlygomis tiesiogine šių žodžių prasme.
Kaip vieną įdomesnių ankstesniais metais finansavimą gavusių projektų, S. Miškinis įvardijo Žemės ūkio rūmų, dalyvaujant Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkams, vykdomą parodomąjį projektą, kurio metu žvalgant pasėlius pasitelkiamos bepilotės skraidyklės (dronai), specialia įranga skenuojančios laukus. Pagal gautus rezultatus galima spręsti apie augalų augimo sąlygas, papildomų medžiagų poreikį ir prireikus laiku reaguoti gerinant padėtį. Žemės ūkio specialistas paminėjo ir Kauno technologijos universiteto projektą, skirtą maisto produktų perdirbimui ūkiuose skatinti ir kartu prisidėti prie trumposios maisto tiekimo grandinės plėtros. Projekto vykdymo metu pienininkyste užsiimantys ūkininkai praktiškai mokomi su KTU įranga ir sukurtomis technologijomis vietoje, savo ūkiuose, gaminti fermentinį sūrį, kurio pardavimai užtikrina kur kas didesnes pajamas nei vien žaliava – pienas. „Vėliau tokią veiklą ūkininkai gali tęsti patys, įsigydami reikalingą įrangą, jau teikdami individualius projektus paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones“, – pasakoja S. Miškinis.
Specialistas pažymi, kad kiekviename projekte turi būti sudaromos mažiausiai trys dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupės, o kiekvienoje iš jų turi vykti ne mažiau kaip du parodomojo bandymo pakartojimai. Vadinasi, vykdant projektą tiesiogiai dalyvauja mažiausiai 6 ūkiai, kuriuose vyksta su inovacijomis susijusios veiklos.
„Trumpai tariant, pagal projektų atrankos kriterijus, daugiau balų skiriama tiems projektams, kuriuose numatyta kuo platesnė jose numatomų veiklų sklaida – ji turi apimti kuo didesnį ūkių skaičių ir kuo daugiau apskričių“, – teigia S. Miškinis.
Detaliau su šia ir kitomis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonėmis, jų sritimis, taisyklėmis ir atrankos kriterijais paramai gauti galima susipažinti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
