Atsižvelgiant į dabartinę AKM situaciją Lietuvoje ir visame Pabaltijo regione, šalyse kuriose užfiksuoti AKM protrūkiai numatyta sumažinti šernų populiaciją iki 0,5 šerno 1 km2 medžioklės plote.
Aplinkos apsaugos ministerijos duomenimis, pateiktais š.m. balandžio mėn., šernų populiacija (be prieauglių) siekia apie 30 tūkst. „Su prieaugliais šernų populiacija gali siekti 90 – 120 tūkst. Per ateinančius pusantrų metų planuojama šią populiaciją sumažinti beveik trečdaliu“, – komentuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) L. e. p. skyriaus vedėjas Paulius Bušauskas.
Specialisto teigimu, AKM virusas paplitęs pusėje LR teritorijos: „AKM židiniai laukinėje faunoje yra fiksuojami ties pasieniu su Baltarusija ir Latvija ir siekia Kėdainius, Rokiškį, Anykščius. Toliau į Skuodo ir Klaipėdos pusę AKM židinių kol kas nenustatyta.“ VMVT nuostata, populiacija turi būti reguliuojama ne tik užkrėstose zonose, bet ir visoje LR teritorijoje.
Medžiotojai laikosi įsipareigojimų
Reguliuojant šernų populiaciją, Aplinkos ministerija įpareigojo medžioklės plotų naudotojus teikti ataskaitas apie praėjusį mėnesį sumedžiotus šernus Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui, išdavusiam medžioklės plotų naudotojui leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, ir VMVT teritoriniam padaliniui, kurio veiklos teritorijoje medžioklės plotų naudotojai turi leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius.
VMVT nuostata, populiacija turi būti reguliuojama ne tik užkrėstose zonose, bet ir visoje LR teritorijoje
Siekiant užtikrinti operatyvesnį mėginių ištyrimą užkrėstose teritorijose, medžiojantiems medžiotojams yra sudaryta galimybė patiems pristatyti mėginius į Teritorinį VMVT padalinį arba tiesiogiai į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą.
Pristačius mėginius tiesiai į laboratoriją iki tos dienos 10 val. ryto, tyrimų rezultatai pateikiami po 8 val. Taip sutrumpėja sumedžiotų šernų skerdenų saugojimo laikas, medžiotojai gali greičiau sutvarkyti medžioklės laimikį.
Užkrėstose teritorijose draudžiama dalinti sumedžiotų šernų mėsą, kol nebus gauti AKM tyrimų rezultatai. Šerniena iki tyrimų rezultatų gavimo turi būti saugoma su VMVT teritoriniu padaliniu suderintoje vietoje. Be to, radus gaišusį šerną privaloma nedelsiant informuoti VMVT arba teritorinį VMVT padalinį.
Tačiau ar medžiotojai laikosi VMVT nurodytų reglamentų? „Mūsų medžiotojai yra sąžiningi. Jeigu yra nustatomas AKM užkratas skerdienoje, mūsų Teritorinio VMVT padalinio specialistai nedelsiant informuoja medžiotojus, vyksta į vietą, ir saugoma sumedžioto šerno skerdiena yra sunaikinama. Iki šiol nėra buvę atvejų, jog nebūtų galima „atsekti“ užkrėstos skerdienos, ir ji būtų išplatinta“, – į klausimą atsako P.Bušauskas.
Išmokos priklauso nuo sumedžioto šerno patelės amžiaus
Didžiausias medžiotojų taikinys – antramečių ir vyresnių šernų patelės, už kurias bus skiriamos didesnės išmokos, kurias dalinai finansuos Europos Komisija.
Medžioklės plotų naudotojai, siekiantys gauti išmokas, turės pristatyti teritorinei VMVT tarnybai arba į NMVRVI sumedžiotos šerno patelės apatinį žandikaulį ir išorinius lyties organus mėginių paėmimo AFM tyrimui, amžiaus ir lyties nustatymui aktu.
Išmokos bus mokamos už sumedžiotas šerno pateles nuo 12 iki 24 mėn. amžiaus – 50 eurų ir už sumedžiotas pateles nuo 24 mėn. amžiaus – 100 eurų.
Siekiama, kad kiekviename medžioklės ploto vienete medžioklės sezono metu būtų sumedžiojama ne mažiau kaip 20 proc. vyresnių nei antramečių šernų nuo viso per medžioklės sezoną sumedžiotų šernų skaičiaus.
„Šiai dienai turime 250 žandikaulių su išoriniais lytiniais organais, pristatytų į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą“, – tokią statistiką pateikia P.Bušauskas.
Kitos prevencijos nėra
VMVT tarnybos atstovo teigimu, kitos prevencijos (pavyzdžiui vakcinacijos), siekiant sustabdyti AKM viruso plėtrą, kol kas nėra.
Ypač svarbus yra žmonių sąmoningumas: „Kadangi iš laukinės faunos į naminį ūkį AKM gali patekti ne tik su maisto atliekomis, bet ir su avalyne, užterštais įrankiais, transporto priemonėmis (dažniausiai skysčių, o ypač kraujo, ištekėjimo atveju), todėl medžiotojai, kurie yra ir kiaulių laikytojai, privalo laikytis visų įmanomų biologinio saugumo reikalavimų“, – teigia P.Bušauskas.
