Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Inovacijos žemės ūkyje – būtinybė norint išgyventi

Aukštosios technologijos užkariauja ne tik finansų, energetikos ar medicinos sritis. Naujausios technologijos padeda viso pasaulio ūkininkams mokslu grįstais sprendimais didinti našumą ir derliaus apimtis.
Renginys „Smart digital agriculture“
Renginys „Smart digital agriculture“ / Partnerio nuotr.

Naujausi technologiniai sprendimai pristatyti ir išdiskutuoti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kartu su Žiedinės ekonomikos klasteriu, Lietuvos inovacijų centru ir Žemės ūkio rūmais organizuotame dviejų dienų tarptautiniame partnerių paieškos renginyje „Smart digital agriculture“. Renginyje dalyvavo atstovai iš Graikijos, Ispanijos, Italijos, Švedijos ir Lietuvos.

Renginio partnerių Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pabrėžė žemės ūkio svarbą pasauliniame darnaus vystymosi kontekste. Pasak dr. A.Svitojaus, žemės ūkio sektorius yra stambiausias darbdavys pasaulyje, atstovaujantis didžiausiam bendros žemės naudotojui pasaulyje, keliantis grėsmę natūralioms gamtinėms ekosistemoms ir yra atsakingas beveik už vieną ketvirtadalį viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.

„Žemės ūkis atlieka lemiamą vaidmenį aprūpinant pasaulio gyventojus maisto ištekliais ir yra jautrus ir pažeidžiamas dėl klimato kaitos. Žemės ūkio sektorius ir maisto pramonė – pagrindiniai ir didžiausi pasaulinės ekonomikos dalyviai, o investicijos į žemės ūkį yra laikomos pelningiausiomis ir darančiomis geriausią poveikį vystymuisi – ekonomikos augimui, apsirūpinimo maisto ištekliais ir kovai su skurdu. Inovacijos turi būti taikomos ir naudojamos ūkiuose, tai pagrindinis mūsų siekis“, – sako Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Partnerio nuotr./A. Svitojus
Partnerio nuotr./A. Svitojus

Lietuvos atstovų nenustebino inovacijos ir sprendimai, kurie buvo pristatyti kolegų iš užsienio. Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos analitikai dar praėjusiais metais buvo atlikę ES šalių žemės ūkio skaitmeninių sprendimų analizę. Viešoje erdvėje surasti gerieji pavyzdžiai buvo labai nišiniai, jų generuojamos pajamos sudarė labai mažą procentinę dalį nuo visų šalies žemės ūkio pajamų.

Kiek įdomesni sprendimai dažniausiai buvo idėjos ar prototipo stadijose. Be to, neretai stebino pasirinktų sprendimų keistumas. Viena danų kompanija, kurianti robotą obuolių skynimui nusprendė tobulinti ne patį robotą, bet medžius, kad jie būtų patogūs robotui skinti.

„Renginys turėjo du pagrindinius tikslus – leisti įvertinti Lietuvą tarptautiniame kontekste bei supažindinti su naujovėmis žemės ūkio specialistus. Vienas iš sprendimų, kuris buvo aptartas – Lietuvos skaitmeninis inovacijų centras (AgroSpace DIH), dirbantis duomenų iš palydovų ar dronų paėmimo ir apdorojimo srityje“, – pasakoja renginį moderavęs Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Abu pašnekovai, sutaria, jog žemės ūkis juda inovacijų kūrimo ir diegimo kryptimi. Lemiamas proveržis gali įvykti, jei bus ratifikuota ES ir Lotynų Amerikos laisvos prekybos sutartis.

„Tai būtų didelis spyris visai Europai nebe judėti inovacijų kryptimi, o tiesiog
skrieti. Jei mangai taps per pusę pigesni už obuolius, o batatai už
bulves, per vieną naktį turėsime sugalvoti kaip išgyventi. Kita alternatyva – neišgyventi. Nors Lietuva pagal sukuriamą pridėtinę vertę žemės ūkyje velkasi ES gale, tačiau turim didelį potencialą. Turime labai modernių „salų“, kurias drąsiai galime rodyti kaip geriausius Europos pavyzdžius“, – teigia S.Besagirskas.

Dr. A. Svitojus pastebi pasaulinę tendenciją, kai žemės ūkyje vis dažniau ir įvairiau yra taikomos GIS (geografinių informacinių sistemos) technologijos, precizinis tręšimas, kuris leidžia taupyti trąšas ir tręšti augalus pagal poreikį.

„Naujausios sumaniosios precizinio ūkininkavimo technologijos sudaro galimybes sudaryti tręšimo žemėlapius pagal skirtingas dirvožemio fizikines arba chemines savybes atskiriems dirvos paviršiaus ploteliams. Tręšimas pagal poreikį mažina sunaudojamų trąšų kiekius, nebelieka pertręšimo, taupomos lėšos, tausojama aplinka ir dirvožemis“, – teigia Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Renginys „Smart digital agriculture“ finansuotas iš projekto „InoLink“ lėšų. „InoLink“ yra ES priemonės „Inogeb LT“ projektas, kurį MITA vykdo kartu su Lietuvos inovacijų centru. Projekto tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Projektas ir jo veiklos yra finansuojami Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?