Gyvulininkystei vystyti palankiame Šilalės rajone ūkininkaujantis E. Gečas užsiima pienininkyste ir siekia, kad gamyba būtų tvari, o gyvūnų laikymo sąlygos kuo palankesnės.
Pagerino sąlygas
Pieno ūkio modernizavimo projektas buvo vykdomas siekiant pagerinti gyvūnų laikymo sąlygas ir mėšlo tvarkymą, modernizuoti darbuotojų darbo vietas, atskirti gyvūnų grupes, įgyvendinant ligų prevencijos priemones.
Pieno ūkio modernizavimo projektas buvo vykdomas siekiant pagerinti gyvūnų laikymo sąlygas.
Paramos lėšomis buvo įrengta melžimo aikštelė, karvių varytuvas, guoliaviečių rėmai, čiužiniai, girdyklos ir mėšlo šalinimo ir separavimo įranga. Taip pat įrengtos pagalbinės patalpos darbuotojams.
Investicijos leido pagerinti gyvūnų laikymo sąlygas – buvo įdiegta automatizuota vėdinimo sistema, automatinis mėšlo šalinimas, nauja vandens padavimo sistema, įrengta rekuperavimo sistema. O pagerintų guoliaviečių įrengimas turi teigiamą įtaką gyvūnų sveikatingumui.
„Stengiamės dėl gyvulių, paklojome čiužinius, kad negulėtų ant kieto pagrindo. Tie čiužiniai pagerinti, paminkštinti, 4 cm storio. Gyvuliai švaresni, geresnės sąlygos ir jų sveikatai palaikyti. Kartu ir žmonėms lengviau dirbti, kada gyvuliai švarūs ir ramūs“, – pasakojo Egidijus.
Investavus pagerėjo ir mėšlo tvarkymo sąlygos. Įrengus mėšlo separavimą, kai atskiriamos skysta ir kieta frakcijos, galima optimaliau tvarkyti bei įterpti organines trąšas į dirvožemį.
„Kai atskiriamos frakcijos, be problemų galima laistyti ant pievų, skystoji frakcija sugula ant dirvos. Kietąją frakciją galima kratytuvu išbarstyti, tada atsiranda sliekų ir kitos gyvybės dirvožemyje. Be abejo, ir kvapo mažiau. Stengiamės jį sulaikyti, norime, kad jo kuo daugiau azoto pakliūtų į dirvą, bet ne į orą. Tačiau reikia suprasti, kad be kvapo nebus ir duonos, mėsos bei pieno“, – aiškino ūkininkas, laikantis daugiau kaip 1000 galvijų, iš kurių kone pusė yra melžiamos karvės.
Populiariausia tarp žemdirbių
Veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ – viena populiariausių tarp šalies žemdirbių ir svarbi stiprinant jų ūkius ir suteikiant konkurencingumo ir modernumo visam žemės ūkiui.
Per 6 600 ūkininkų ir žemės ūkio įmonių jau pasirašė paramos sutartis, pagal kurias skirta 616,5 mln. eurų paramos, jau išmokėta apie 448,5 mln. eurų investicinių lėšų. Šiai veiklos sričiai iš viso skirta beveik 708 mln. eurų.
Daugiausia paramos nuo 2014 metų iki 202 3-ųjų skirta gyvulininkystei – per 383 mln. Eur.
Šiais metais paraiškos pagal veiklą „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ buvo priimamos kovo 1–gegužės 2 dienomis. Per šį etapą sulaukta 372 paraiškų, kurios atitinka atrankos kriterijus gauti paramą.
Šiai veiklos sričiai iš viso skirta beveik 708 mln. eurų.
Pieninės galvijininkystės sektoriui skirta 17 180 tūkst. Eur, mėsinės galvijininkystės ir kitiems gyvulininkystės sektoriams – 17 384,823 tūkst. Eur, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriams – 10 000 tūkst. Eur, kitiems augalininkystės sektoriams – 17 180 tūkst. Eur, o lengvatinėms paskoloms – 12 003,937 tūkst. Eur paramos lėšų.
Daugiausia paraiškų (148) gauta iš mėsinės galvijininkystės ir kitų gyvulininkystės sektorių. Prašoma bendra paramos suma sudarė kur kas daugiau nei buvo suplanuota paramos – 31,64 mln. Eur. Bet buvo rasta galimybė papildomai skirti dar beveik 667 tūkst. Eur vienodą atrankos balų skaičių surinkusioms paraiškoms.
Iš pieno sektoriaus gauta 91 paraišką už 23,91 mln. Eur. Tad ir šiam sektoriui papildomai buvo skirta beveik 665 tūkst. Eur vienodą atrankos balų skaičių surinkusioms paraiškoms.
Dar vienas paraiškų kvietimas numatytas nuo rugpjūčio pradžios iki rugsėjo pabaigos. Jis skirtas tik pieninės galvijininkystės sektoriui, o teikiantiems paraiškas bus taikomi Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonei nustatyti reikalavimai.
Kas laukia?
Parama investicijoms į žemės ūkio valdas numatyta ir įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą (SP). Jame šiai paramai (intervencinė priemonė ,,Investicijos į žemės ūkio valdas“) numatyta skirti 230 mln. Eur, iš kurių 30 mln. Eur - paskoloms.
Parama ūkių plėtrai taip pat bus teikiama pagal SP intervencines priemones „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“, „Labai smulkių ūkių plėtra“, „Smulkių – vidutinių ūkių plėtra“.
Nuo rugpjūčio 1 iki rugsėjo 29 d. bus galima teikti paraiškas pagal intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. Tai nauja priemonė, kuri orientuota skatinti tvarią žemės ūkio produktų gamybą, remiant investicijas, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančiosios energijos gamybos ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų.
Bus remiamas mėšlo ir srutų tvarkymo sistemų, biodujų jėgainių įrengimas gyvulininkystės ūkiuose, ūkinių gyvūnų gerovės užtikrinimo technologijų įdiegimas.
Nuo rugpjūčio 1 iki rugsėjo 29 d. bus galima teikti paraiškas pagal intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“.
Teikiamoms dotacijoms yra numatyta 10 mln. Eur, o lengvatinėms paskoloms – 5 mln. Eur paramos lėšų. Paraiškos bus priimamos ne ilgiau nei pasiekiama paramos paraiškų priėmimo etapui dotacijoms arba lengvatinei paskolai skirta lėšų suma.
Spalio – lapkričio mėn. ūkininkaujantieji galės pretenduoti į SP numatytą paramą ,,Investicijoms į žemės ūkio valdas“. Norinčių gauti paramą ūkių VED turės būti nuo 30 001 Eur, bus remiama žemės ūkio produktų gamyba ir perdirbimas gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriuose.
Parama bus teikiama dotacijos (negrąžintinos paramos) forma, taikomas išlaidų kompensavimo būdas, taip pat teikiama lengvatinė paskola.
Spalio – gruodžio mėn. į „Smulkių – vidutinių ūkių plėtrai“ numatytas lėšas galės pretenduoti ūkiai, kurių VED bus nuo 16 001 Eur iki 30 000 Eur. Bus remiama žemės ūkio produktų gamyba ir perdirbimas gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriuose. Bus teikiama investicinė parama dotacijos (negrąžintinos paramos) forma, taikomas išlaidų kompensavimo būdas.
