2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu Žemės ūkio ministerija kaimo plėtrai skirs 6,804 mlrd. litų, iš kurių 5,569 mlrd. litų bus Europos Sąjungos lėšos, 1,235 mlrd. litų – iš Lietuvos biudžeto.
Konferencijos metu buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Nacionalinės mokėjimų agentūros ir Lietuvos verslo konfederacijos.
LVK prezidentas Valdas Sutkus džiaugėsi vykstančiu bendradarbiavimu tarp dviejų organizacijų.
„Tiesą sakant, NMA mums buvo malonus atradimas, ir džiaugiuosi, kad bendradarbiavimas pasiekė naują lygį, jis nuolat plečiasi ir gerėja. Dirbame su perspektyva, kad rasime ir daugiau bendradarbiavimo sričių. Praėjusiais metais įkūrėme agroverslo komisiją, kurios darbas duoda daug naudos, viliuosi, kad verslo organizacijos ir toliau plėtos gerus ryšius tiek su Žemės ūkio ministerija, tiek ir su jai pavaldžiomis įstaigomis“, – sakė V.Sutkus.
Tiesą sakant, NMA mums buvo malonus atradimas, ir džiaugiuosi, kad bendradarbiavimas pasiekė naują lygį, jis nuolat plečiasi ir gerėja. Dirbame su perspektyva, kad rasime ir daugiau bendradarbiavimo sričių.
Parama ne žemės ūkio verslams 2007–2013 m. laikotarpiu buvo kiek didesnė ir siekė 672,5 mln. litų. Pagal naujai brėžiamas taisykles iš anksčiau buvusių trijų plėtros priemonių lieka tik dvi – parama ekonominės veiklos pradžiai (naujai sukurta programa) bei parama investicijoms, skirtoms ekonominei veiklai kurti ir plėsti.
Kaip teigia ministerijos atstovai, šiuo metu yra diskutuojama dėl kaimo turizmo plėtros finansavimo priskyrimo konkrečiai priemonei, todėl ji šiuo metu nėra įtraukta.
Pirmajai priemonei, kuri skirta skatinti naujų verslų atsiradimą regionuose, bus skirta 120 mln. litų. Šios lėšos bus naudojamos „startuolių“ projektams ir verslams kurti. Numatyta, kad didžiausia suma, į kurią galės pretenduoti paraiškų teikėjai, – 241 696 litai.
Žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas teigė, kad Europos Sąjunga ragina Lietuvą mažinti maksimalią nustatytą finansinę išmoką, argumentuojant ekonomine Lietuvos padėtimi, tačiau toks sprendimas negali būti priimtinas, kadangi įsigyjamos technikos ir žaliavų kaina visoje Europoje yra panaši. Tikimasi, kad skirtos lėšos paskatins verslininkus plėtoti perspektyvius verslus regionuose bei ten kurti naujas darbo vietas.
Projektų įgyvendintojai pagal nustatytas taisykles galės tikėtis gauti iki 50 proc. avansinio mokėjimo, bet privalės pateikti 100 proc. subsidijų vertės banko garantiją. Verslo atstovai įsitikinę, kad toks reikalavimas naujam ūkio subjektui neįgyvendinamas, nes norint gauti šimtaprocentinę garantiją nauja įmonė privalo įšaldyti garantijos dydžio pinigines lėšas.
Viceministras R.Šatkauskas sutinka, kad ši norma turi būti peržiūrėta ir praplėsta papildant galimybe gauti garantą ir iš kitų finansinių įstaigų.
Skiriant sankcijas turi būti atsižvelgta į tai, ar ūkio subjektas, sumokėjęs nuobaudą, galės baigti vykdyti projektą.
Antrajai programai numatoma skirta 411 mln. litų. Kaip ir ankstesniu 2007–2013 m. laikotarpiu, parama bus suteikiama ūkininkams, kaimo gyventojams, mažoms ir labai mažoms įmonėms. Tinkamos finansuoti išlaidos lieka taip pat panašios, kaip ir praėjusiu finansiniu laikotarpiu – nekilnojamo turto statyboms ar nekilnojamojo turto gerinimui, naujų įrenginių ir įrangos įsigijimui, bendrosioms išlaidoms bei investicijoms į nematerialųjį turtą.
Nacionalinės mokėjimų agentūros atstovai verslininkams taip pat pristatė 2007–2013 metų laikotarpio ne žemės ūkio verslams skirtos paramos apžvalgą.
Per praeitą finansinį laikotarpį buvo prašoma 1,204 mlrd., iš kurių skirta 672 mln. litų. Iki dabar yra patvirtinta finansavimo suma – 589 mln. litų, iš kurių jau 387 mln. – išmokėti.
Iš viso baigti įgyvendinti 592 projektai, o 348 – įgyvendinami šiuo metu. NMA atkreipia dėmesį, kad 76 projektus įgyvendinantys ūkio subjektai nepateikė nei vieno mokėjimo prašymo. Agentūros atstovė teigia, kad šie projektai šiuo metu yra ypač akylai stebimi.
Anot NMA atstovės Genovaitės Beniulienės, tokia situacija susiklosto dėl to, kad projektų pareiškėjai neįvertina realių įgyvendinimo galimybių, taip pat nereikia atmesti ir 2008–2009 metais vykusios ekonominės krizės įtakos, kai bankai stipriai apribojo išduodamų paskolų kiekį verslui.
Trims atskiroms priemonėms vidutiniškai jau išmokėta daugiau kaip 65 proc. numatytų skirti lėšų. Priemonei „Parama verslo kūrimui ir plėtrai” iš numatytų 350 mln. jau išmokėta 227 mln. litų. (įgyvendinti 267 projektai bei 167 dar įgyvendinami). Pagal priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos” iš numatytų skirti 95 mln. litų jau išmokėti 66 mln. (įgyvendinta 117 projektų, 63 – dar įgyvendinami) bei „Kaimo turizmo veiklos skatinimas”, iš numatytų skirti 143 mln. litų jau įsisavinta daugiau kaip 93 milijonai (199 projektai pilnai įgyvendinti, o 118 – įgyvendinami šiuo metu).
NMA atstovė pažymėjo, kad 2007–2013 metų finansinis laikotarpis daugeliui buvo išbandymas. Šiuo metu mokėjimų agentūra siekia efektyviau skirstyti bei kontroliuoti lėšas.
2013 metų pradžioje įsigaliojo speciali sankcijų metodika, kurioje numatomos sankcijos už projektų įgyvendinimo metu užfiksuotus nusižengimus. Didžiausia sankcija, kurią gali skirti NMA, – 100 proc. pirkimo sutarties vertės bauda.
Kaip teigia agentūros atstovė, ši sankcija gali būti skiriama už piktybinius pažeidimus, mėginimus iš konkurso eliminuoti kitus ūkio subjektus ir pan. Pagal dabar galiojančią metodiką yra numatytos taip pat 50, 25, 10 ir 5 proc. sankcijos.
G.Beniulienė pastebi, kad dažniausiai skiriama sankcija – 25 proc., ši nuobauda skiriama už pirkimuose užfiksuotus kvalifikacinius neatitikimus, sutarties pakeitimus.
Verslo atstovai atkreipė dėmesį, kad skiriant sankcijas turi būti atsižvelgta į tai, ar ūkio subjektas, sumokėjęs nuobaudą, galės baigti vykdyti projektą. Kaip teigia NMA, sprendimai priimami atkreipiant dėmesį į daugelį faktorių, taip pat ir projekto įgyvendinimo užbaigimo galimybę.
Iki 2014 metų gegužės mėnesio pradžios Žemės ūkio ministerija sieks patvirtinti finansavimo taisykles, savo pasiūlymus teiks ir Lietuvos verslo konfederacija.
