Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto docentas Vytautas Liakas teigia, kad šiemet vidutiniškai žieminių rapsų išlikimo tikimybė apie 50 procentų.
„Pietų Lietuvoje sniego dangos storis kelias savaites siekė vos kelis centimetrus, o oro temperatūra krito iki 20°C, tikėtina, kad rapsai neišgyvens. O žieminių kviečių būklė priklausys nuo daugelio kitų veiksnių, bet išlieka labai didelė jų iššalimo tikimybė“, – teigia docentas.
„Praėjusių metų žiema buvo išskirtinai palanki augalams peržiemoti, o šios žiemos padarinius matysime tik pavasarį nutirpus sniegui. Jei pasėliai atrodo pažeisti, apsidraudę žemdirbiai su žalų ekspertais sprendžia, ar pasėlius tikslinga atsėti. Už atsėjamą plotą nukentėjęs žemdirbys gauna draudimo išmoką“, – pasakoja tarptautinio pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas.
Gamta nekontroliuojama
„Augalai esant pakankamai sniego dangai gali išlaikyti net 30°C šaltį. Tačiau yra buvę atvejų, kai žiemkenčiai neišlaikė ir 15°C šalčio. Dėl to augalų žiemojimą reikia vertinti kompleksiškai, įvertinant daugelį veiksnių“, – pasakoja doc. Vytautas Liakas.
Anot A.Navicko, pasėlių peržiemojimas priklauso nuo sėjos laiko, veislės atsparumo iššalimo rizikai, naudojamos sėjos technikos, sėjos būdo, agrotechninių priemonių taikymo, bet ypatingai nuo meteorologinių sąlygų, kurių kontroliuoti neįmanoma.
„Jei anksčiau pasėliai Lietuvoje iššaldavo kartą per 15 metų, tai per pastaruosius šešerius metus – net tris kartus, iš jų dvejus metus iš eilės. Pagrindinė problema, dėl kurios iššalo pasėliai buvo sniego trūkumas, kai sausio pabaigoje sniegas nutirpsta, o po to ateina šalčiai su stipriu vėju,“ – teigia „VH Lietuva“ vadovas.
