Nusprendus atverti rezervato duris žmonėms, Kamanų gamtinio rezervato darbuotojai parengė projektą „Kamanų gamtinio rezervato infrastruktūros pritaikymas neįgaliųjų ekologiniam-pažintiniam lankymui“ ir kreipėsi į Akmenės rajono vietos veiklos grupę Europos Sąjungos (ES) bei valstybės paramos, kuri buvo teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“.
Griežčiausiai saugoma šalies teritorija
Pelkynų visame pasaulyje belikę nedaug. Jie atlieka svarbų vaidmenį valant orą, vandenį, reguoliuojant vietos ir pasaulio klimatą, išsaugant nykstančias augalų ir gyvūnų rūšis, todėl yra neįkainojami moksliniu, aplinkosaugos požiūriu.
Kamanų gamtinis rezervatas įkurtas 1979 metais, siekiant išsaugoti didžiausią ir vertingiausią Šiaurės Lietuvos molingųjų lygumų pelkinę ir mišrių miškų ekosistemą, jai būdingą augaliją ir gyvūniją. Ekosistemai išlikti pavyko dėl patogios geografinės padėties – ji buvo pakankamai toli nuo susisiekimo zonų, žmonių veiklos ir pasaulio įvykių.
Pelkynų visame pasaulyje belikę nedaug. Jie atlieka svarbų vaidmenį valant orą, vandenį, reguoliuojant vietos ir pasaulio klimatą, išsaugant nykstančias augalų ir gyvūnų rūšis, todėl yra neįkainojami moksliniu, aplinkosaugos požiūriu.
Tarptautinės svarbos pelkė Kamanų rezervate saugoma pagal Ramsaro konvenciją, o nuo 2004-ųjų yra įtraukta į Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ sąrašą.
Užburianti gamtos įvairovė
Kamanos bemat pakeri akį išties neįprastu peizažu. Kamanų senežeris mena ledynmečio laikus ir yra vienintelis natūralios kilmės ežeras Akmenės rajone.
Kamanos bemat pakeri akį išties neįprastu peizažu. Kamanų senežeris mena ledynmečio laikus ir yra vienintelis natūralios kilmės ežeras Akmenės rajone. Dvylikoje pelkės klampynių blizga pelkių akys ir net 120 ežerokšnių. Kamanų pelkė išsiskiria hidrografinių reiškinių gausa.
Daugiau kaip pusę rezervato teritorijos sudaro miškai. Čia žaliuoja pušynai, eglynai, lapuočiai, plačialapiai ir mišrieji miškai. Stebina pelkių augalų spalvų paletė ir įvairovė, daugybė regėtų ir neregėtų grybų rūšių. Atšiaurioje gamtoje išryškėja paukščių čiulbėjimas, protarpiais trakštelėdamas šaką šmėsteli baikštus žinduolis. Kamanose – net 10 tipų saugomų europinės svarbos buveinių.
Prieinama paprastiems žmonėms
Valstybiniame Kamanų gamtiniame rezervate šiandien dirba dešimt nuolatinių darbuotojų. Ištisus metus čia kasdien vykdomi gamtosaugos, tvarkymo darbai. Nuolat organizuojami vietos ir pasaulinės reikšmės moksliniai tyrimai, o pastaruosius keletą metų daugėja įvairios šviečiamosios veiklos: organizuojami renginiai visuomenei, skaitomos paskaitos, vedamos pamokos gamtoje.
beveik dešimtmetį direktoriaus pareigas einantį Darių Triaušį labiausiai džiugina tai, kad po ilgų svarstymų, diskusijų su mokslininkais ir kitais ekspertais, rezervatą nuspręsta atverti žmonėms.
Nuo 2002 metų rezervate dirbantį ir beveik dešimtmetį direktoriaus pareigas einantį Darių Triaušį labiausiai džiugina tai, kad po ilgų svarstymų, diskusijų su mokslininkais ir kitais ekspertais, rezervatą nuspręsta atverti žmonėms.
„Kone prieš dvidešimt metų, dar iki man ateinant čia dirbti specialistu, prasidėjo svarstymai, ką daryti su rezervatu toliau – palikti tik mokslinei veiklai, kaip kad buvo anksčiau, ar įsileisti ir paprastus lankytojus, turistus. Labai bijojome, kad nebūtų pakenkta gamtai, natūralioms buveinėms“, – pasakoja D. Triaušys.
Visgi, anot jo, galiausiai nuspręsta pabandyti. „2012 metais priėmėme sprendimą atverti rezervato duris paprastiems žmonėms. Savo lėšų sukurti tam reikiamas sąlygas neturėjome, todėl parengėme projektą ir kreipėmės į Akmenės rajono vietos veiklos grupę ES paramos. Mums pavyko ją gauti. Per dvejus metus pastatėme dviejų kilometrų ilgio medinį pažintinį taką, įrengėme tualetus, šiukšliadėžes, net seną šulinį atnaujinome“, – džiaugiasi rezervato vadovas.
Laukiami žmonės su negalia
Kamanose dažnai lankosi moksleiviai, tyrimus atliekantys studentai ir mokslininkai. Ekologinį švietimą aktyviai vykdo ir teritorinius gamtos paveldo kompleksus bei objektus propaguoja ir rezervato darbuotojai. Sukurta ir nauja paslauga – gamtoje vedamos gamtos pamokos.
Įgyvendinus mokomojo tako įrengimo projektą, rezervatas tapo pritaikytas žmonėms su negalia. „Mums labai svarbu, kad naujasis pažintinis takas padeda mažinti neįgaliųjų vaikų ir suaugusių atskirtį aplinkosauginio ugdymo srityje, dar labiau skatina suaugusiųjų ekologinį-pažintinį turizmą“, – pažymi D. Triaušys.
Dalyvauja vietos bendruomenė
Kamanų vadovas džiaugiasi, kad į rezervato veiklą įsitraukusi ir vietos bendruomenė. „Žmonės nuoširdžiai nori draugauti su mišku. Netrūksta savanorių, kurie mums padeda atlikti tvarkymo ir gamtosaugos darbus. Mes patys kartu su vietos gyventojais ir pažintinį taką pastatėme. Tai buvo tikras komandinis darbas“, – prisimena jis.
Pasak D. Triaušio, žmonės dalyvaudami skirtingose rezervato veiklose geriau supranta, labiau vertina rezervato personalo darbą ir pačią gamtą realiai pajaučia, labiau ją tausoja, brangina.
Kamanų gamtinis rezervatas turi didelį traukos potencialą. Šiandien tai vienas lankomiausių objektų Akmenės rajone. Pelkynui būdingą retą augaliją, gyvūniją ir paukščius čia galima stebėti bet kuriuo metų laiku ir ne vien lauke. Rezervato pastate visus metus veikia gamtinė ekspozicija, organizuojami renginiai.
Bendruomenės inicijuoja vietos projektus
Per visą paramos teikimo laikotarpį, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ patvirtinti 3379 vietos projektai, vietos veiklos grupėms išmokėta daugiau nei 104 mln. eurų paramos lėšų.
Daugiau informacijos apie įsipareigojimus pagal KPP priemones – www.nma.lt, zum.lrv.lt.Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk prie NMA Facebook paskyros.
