Viena iš vietų, kurioje galima išvysti šiuos pokyčius, yra Orokovio miestas kalnuotame Puerto Riko regione. Vietos mokytoja Dalma Cartagena pradinėje mokykloje jau penkiolika metų vaikams bando perteikti pagrindines žinias apie žemės ūkį. Mokiniai nuo trečios iki aštuntos klasės yra mokomi patys užsiauginti sau būtino maisto.
Štai ketvirtokams yra rodoma, kaip darže reikia taisyklingai sodinti salotas ir kokias tręšimo priemones būtina naudoti neturint komposto.
Štai ketvirtokams yra rodoma, kaip darže reikia taisyklingai sodinti salotas ir kokias tręšimo priemones būtina naudoti neturint komposto.
D.Cartagenos studentai žemės ūkio pamokų metu su kastuvais eina į mokyklos sodą, kuriame auga bananų medžiai, o lysvėse galima rasti salotų, ridikų ir pupų.
Ši mokytoja siekia jaunajai Puerto Riko kartai į galvą įkalti tvarios žemdirbystės principus, kurie turėtų būtų panaudoti auginant žemės ūkio produkciją bendruomenės poreikiams.
Toks požiūris į žemės ūkį yra naujas Puerto Rike. Po Antrojo pasaulinio karo ištisus dešimtmečius šalis gręžėsi nuo žemdirbystės, o saloje augančios gamyklos ir sparti industrializacija atrodė, kad negrįžtamai pakeitė ekonomikos struktūrą. Nuo to laiko Puerto Rikas importuoja didžiąją dalį daržovių, ryžių ir jautienos.
Ilgą laiką puertorikiečiai savo vaikams piršo mintį, kad norint būti turtingu ir gerbiamu žmogumi reikia studijuoti mediciną arba inžinerinius mokslus, o žemės ūkis yra skirtas asmenims, neradusiems savo vietos gyvenime.
Ilgą laiką puertorikiečiai savo vaikams piršo mintį, kad norint būti turtingu ir gerbiamu žmogumi reikia studijuoti mediciną arba inžinerinius mokslus, o žemės ūkis yra skirtas asmenims, neradusiems savo vietos gyvenime.
Tačiau Puerto Riko žemės ūkio sekretorė Myrna Comas Pagan nori, kad toks požiūris į žemės ūkiu užsiimančius žmones keistųsi, o saloje būtų pagaminama daugiau žemdirbystės produktų.
Per pastaruosius dvejus metus Puerto Riko vyriausybė ūkininkams skyrė 13 mln. JAV dolerių siekiančias subsidijas. M.C.Pagan tikina, kad tai prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo saloje.
Maža to, pati Puerto Riko visuomenė prisideda prie vietos žemės ūkio atgimimo. Saloje atsiranda vis daugiau restoranų, kuriose patiekalai gaminami iš vietinės produkcijos. Vietos ūkininkų išaugintų vaisių ir daržovių galima vis dažniau nusipirkti ir Puerto Riko turguose.
Dauguma žemės ūkiu nusprendusių užsiiminėti puertorikiečių yra jauni žmonės. Tačiau jie pripažįsta, kad Puerto Rike vis dar yra gajus stereotipas, jog žemės ūkiu užsiima tik skurdžiai gyvenantys žmonės be jokio išsilavinimo.
Per pastaruosius dvejus metus Puerto Riko vyriausybė ūkininkams skyrė 13 mln. JAV dolerių siekiančias subsidijas.
Vienas iš jaunosios kartos Puerto Riko ūkininkų Rickis Cruzas Ortizas nesijaudina dėl blogo įvaizdžio. Pats vaikinas koledže baigė inžinerijos studijas, tačiau vėliau nusprendė užsiimti ekologine žemdirbyste.
„Matau vis daugiau ir daugiau žmonių, besidominčių žemės ūkiu, o dar daugiau ekologine žemdirbyste. Manau, kad žmonės ilgisi ryšio su žeme“, – įsitikinęs R.C.Ortizas.
Jeigu žemės ūkio atgimimas ir toliau tęsis, Puerto Riko žemdirbystės sekretorė tikisi, kad sala per dešimtmetį padvigubins savo maisto produkcijos apimtis.
Jaunąją kartą su žemdirbystės paslaptimis supažindinanti D.Cartagena taip pat nusiteikusi optimistiškai.
„Žinoma, kad tikiuosi, jog mokiniai dirbs žemės ūkyje. Aš noriu juos išmokyti, kad ateity jie sugebėtų priimti gerus sprendimus, susijusius su aplinkos tausojimu ir sveiku maistu“, – teigia D.Cartagena.
