Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas 15min tvirtino, kad šių metų javapjūtės pradžia Lietuvoje fiksuota birželio 28 dieną, nors dažniausiai javapjūtė prasideda vėliau – nuo liepos 10 dienos.
Kaip galima matyti iš straipsnių žiniasklaidoje, per pastaruosius penkerius metus javapjūtė ne kartą startavusi ir liepos antroje pusėje.
„Šiais metais prasidėjo neįprastai anksti, bet nepasakyčiau, kad tai kažkokia tendencija. Labai retai pasitaiko tokių ankstyvų, bet yra buvę. Ir tai nereiškia, kad kitais metais anksti prasidės – gali vėliau nei įprasta prasidėti. Yra buvę, kad tik liepos pabaigoje javapjūtė prasideda, nes visą liepą lyja ir neįmanoma patekti į laukus“, – pasakojo A.Macijauskas.
O štai Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vyresniąją mokslo darbuotoją dr. Jūratę Ramanauskienę tokia ankstyva javapjūtė nustebino: „Iš savo darbo patirties per pastaruosius 20 metų galiu sakyti, kad tokios ankstyvos neatsimenu. Yra buvę, kad kuliame apie liepos vidurį – tuomet irgi manėme, kad ankstyva javapjūtė, bet kad birželio gale...“.
Statistikos, kada Lietuvoje oficialiai prasidėjo javapjūtė, nėra, tačiau Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras fiksuoja savo tyrimų laukuose auginamų javų derliau nuėmimo pradžią. Per pastarąjį dešimtmetį ankstyviausiai javapjūtė šiuose laukuose startavo 2021 metais – liepos 12–14 dieną, o vėliausiai – 2017 metais, kai javai pradėti kulti tik rugpjūčio 4–7 dienomis.
Šiemet, kaip ir kasmet, pirmuosius kombainus į laukus išvairavo Suvalkijos ūkininkai – bet tik tie, kurie augina žieminius miežius.
Šią kultūrą auginantis ir Marijampolės savivaldybėje ūkininkaujantis Paulius Gvazdaitis 15min pasakojo javapjūtę pradėjęs sekmadienį – porą savaičių anksčiau nei įprastai.
Tuo tarpu J.Ramanauskienė prognozuoja, kad anksčiau nei įprastai šiemet bus kulami visi žieminiai javai.
Lėmė ir orai, ir pasikeitę prioritetai
Pagrindinė šiemet anksti prasidėjusios javapjūtės priežastis – šilti orai. Pasak A.Macijausko, šiltas pavasaris ir praėjusią savaitę tvyroję karščiai Lietuvoje paspartino augalų brandą.
J.Ramanauskienė priduria, kad įtakos galėjo turėti ir ligos, kurioms plisti šie metai labai palankūs. „Didelis ligų kiekis šiek tiek paankstina augalų brendimą, nes paveikti ligų greičiau nudžiūna lapai. Bet visgi daugiausiai lėmė šilti orai“, – sakė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vyresnioji mokslo darbuotoja.
A.Macijauskas pamini ir dar vieną ankstyvos javapjūtės priežastį – keičiasi Lietuvoje auginamų augalų struktūra. Anksčiausiai kulti pradedami žieminiai miežiai, kurių seniau Lietuvoje išvis niekas neaugindavo – didžiausius plotus užimdavo rugiai. Ne veltui ir paskutinis vasaros mėnesis gavo rugpjūčio pavadinimą – rugiai ir šiais laikais kuliami vėliau.
„Kodėl pradėjome auginti žieminius miežius? Todėl, kad atsirado veislės, tinkančios Lietuvos klimatui, ir sumažėjo rugių poreikis. Žmonės nebenori valgyti juodos duonos – rugius reikėjo kuo nors pakeisti. Tad žmonės dabar galvoja, kad juoda duona pagaminta iš rugių, bet ji iš tikrųjų iškepta iš kviečių ir nudažyta juodais dažais. Jei valgote juodą duoną, ji nėra ruginė – jus tiesiog apgaudinėja kepėjai ir prekybos centrai, etiketes paskaitykite“, – paaiškino A.Macijauskas.
Išsitęsia pavasaris, šiltėja ruduo
Nors šiemet javapjūtė ir fiksuota labai anksti, daryti išvadas apie didelius pokyčius žemės ūkyje būtų skubota, mano pašnekovai.
Vis tik J.Ramanauskienė vieną tendenciją įvardija: keičiasi sezonų oro sąlygos – prasitęsiant rudeniui ilgėja šiltasis periodas, o tai reiškia, kad gali keistis sėjos laikai.
„Tarkime, žiemkenčių sėją galime pavėlinti – anksčiau pradėdavome žieminius kviečius sėti rugsėjo viduryje, o dabar nieko tokio, jei ir spalio viduryje pasėsime. Šiltėjant rudens periodui, vėlesnės sėjos atsiperka geriau ir būna naudingesnės tiek dėl ligų, tiek dėl kenkėjų“, – pastebi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro darbuotoja.
O kokio derliaus galima tikėtis šiemet, taip anksti pradėjus javapjūtę? Pasak J.Ramanauskienės, derliaus kokybė priklauso nuo oro sąlygų.
„Kol kas nieko blogo neprognozuojame – galvojame, kad derliai bus neblogi“, – mano pašnekovė.
Optimistiškai nusiteikęs ir Suvalkijos ūkininkas Paulius Gvazdaitis, kuriam ankstyvesnė javapjūtė patinka – „daugiau suspėji pasidaryti“, sako jis.
„Bet kuo anksčiau, tuo prastesnis derlius, nes greičiau viskas vyksta – kai augalas turi laiko, daugiau grūdų subrandinama, didesnius juos užaugina per ilgesnį laiką, o suskubėjo šį kartą gamta. Bet visgi derlius šiemet neblogas“, – apibendrina ūkininkas.
