„Yra muitinės tarnybos, kurios automobiliais kontroliuoja nuolat situaciją, mūsų teritorinės maisto ir veterinarijos tarnybos prisijungs prie to ir nuolat bus atliekama kontrolė tiesiog keliuose, bus tikrinami dokumentai ir pateikiami tam tikroms tarnyboms, ar tai su apskaita įvežama mėsa, ar ji nepatenka iš tų rajonų“, – pirmadienį LRT radijui sakė J.Milius.
Pasak jo, bus tikrinami automobiliai, kurie urmu mėsą veža į turgus, bei kai kurie lengvieji automobiliai.
Ne visi lengvieji, tačiau bus pagrinde automobiliai, kurie urmu pristato turgavietėms – tie automobiliai bus tikrinami praktiškai 100 proc. Pavieniai gyventojai – juos sunku tikrinti, – sakė veterinarų vadovas.
„Ne visi lengvieji, tačiau bus pagrinde automobiliai, kurie urmu pristato turgavietėms – tie automobiliai bus tikrinami praktiškai 100 proc. Pavieniai gyventojai – juos sunku tikrinti“, – sakė veterinarų vadovas.
Jis teigė pasitikintis Lenkijos kolegomis, tačiau pasitaiko atvejų, kai žmonės įsigyja kiaulienos iš ūkininkų, tad užkrato grėsmė išlieka.
„Visų pirma, mes pasitikime savo kaimyninių valstybių veterinarijos tarnyba, kuri neturi išleisti tos kiaulienos, ji turi būti kaip ir Lietuvoje – mes dabar griežtai kontroliuojame, kur ji turi būti paskersta, į kokį mėsos cechą patenka. Mes tikimės, kad ir mūsų lenkų kolegos tai daro, bet pavieniai atvejai kartais, kai žmonės paskerdžia kiaulę, perka be dokumentų, ir yra didelė grėsmė įvežti užkratą“, – aiškino J.Milius.
Veterinarijos tarnyba praėjusią savaitę uždraudė iš Lenkijos į Lietuvą įvežti kiaules, šernus, termiškai neapdorotą kiaulieną bei neapdorotus pašarus kiaulėms.
Afrikinio kiaulių maro užkratas šio mėnesio pradžioje oficialiai patvirtintas Lietuvoje, o praėjusią savaitę – ir Lenkijoje.
Derybos su Rusija dėl kiaulienos juda į priekį
J.Milius taip pat sakė, kad derybos tarp Rusijos ir Europos Komisijos dėl galimybės vėl eksportuoti kiaulieną, pajudėjo. Pasak jo, planuojama pasirašyti naują sertifikatą, kuris numatys, jog afrikinio kiaulių maro užkrato atveju nebus galima vežti kiaulienos tik iš užkrėstos teritorijos, o ne visos Europos Sąjungos.
„Derybos labai ilgos, man teko taip pat praeitą savaitę būti Maskvoje, teko būti ir Briuselyje. Penktadienį buvo aukšto lygio Komisijos susitikimas su Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos vadovu Sergejumi Dankvertu ir buvo derybos sėkmingos, kadangi buvo pasiūlytas naujos formos sertifikatas. Aš tikiuosi, kad jos vyksta toliau, bet toks tvirtas žingsnis žengtas, kad sertifikatas bus pakeistas ir parašyta, kad iš neinfekuotos zonos bus galima eksportuoti“, – LRT radijui pirmadienį sakė J.Milius.
„Dabar koks tos zonos dydis bus nustatytas irgi klausimas ir turėsime tuo klausimu daug derėtis ir kalbėtis“, – pridūrė jis.
Pasak jo, dėl užkrato Lenkijoje pasikeitė Lietuvos derybinė pozicija dėl tvoros su Baltarusija, kuri turėtų apsaugoti šalį nuo maru užsikrėtusių šernų – svarstoma atitverti tik kai kurias teritorijas.
„Dabar labai keičiasi situacija, kadangi kai atsirado Lenkijoje židiniai, tada apie tvorą jau keičiasi visai kiti dalykai, (...) Mes dabar galvojame ten, kur ypatingai didelė grėsmė, tai tam tikras dalis aptverti, ypatingai apie Alytaus Varčios mišką kalbame, kad jį reikėtų izoliuoti. Europos Komisija pritarė tam, kad kur didelis šernų judėjimas, tas vietas taip pat užtverti ir mes laukiame nuolatinio komiteto posėdžio kovo 4 dieną, kuris apie lėšų skyrimą ir spręs“, – tikino J.Milius.
Vasario pradžioje Lietuvoje nušautuose šernuose radus maro užkratą, Rusija uždraudė kiaulių ir kiaulienos importą iš visos ES. Europos Komisija tai pavadino neproporcinga priemone ir paragino Rusiją derėtis dėl kiaulienos eksporto galimybių.
Praėjusią savaitę vyko Rusijos ir EK atstovų susitikimas.
Lietuvos veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius pastatyti tvorą siūlė dar pernai vasarą, kai Baltarusijoje nustatytas pirmasis afrikinio kiaulių maro židinys, tačiau su tuo nesutiko EK. Apie 12 mln. eurų (41,4 mln. litų) vertės tvora iki šiol buvo brangiausia Lietuvos Briuseliui siūloma kovos su maro užkratu priemonė.
