„COVID-19 pandemija plačiai atskleidė nacionalinių žemės ūkio ir maisto produktų sistemų pažeidžiamumą“, – sakoma metinėje organizacijos ataskaitoje.
„Akivaizdi priežastis spręsti šiuos pažeidžiamumus, be abejo, yra nerimą keliantis maisto trūkumo didėjimas ir netinkamos mitybos atvejų dažnėjimas“, – teigiama MŽŪO dokumente, kuriame analizuojama žemės ūkio ir maisto gamybos verslų padėtis.
Žemės ūkio ir maisto produktų sistemos apima gamybą, maisto tiekimo grandines, transporto tinklus ir vartojimą.
Visame pasaulyje 3 mlrd. žmonių jau negali sau leisti sveikai maitintis ir išvengti prastos mitybos, nurodė MŽŪO.
„Dar 1 mlrd. žmonių gresia pavojus, nes jie negalėtų sau leisti sveikos mitybos, jei dėl netikėtų aplinkybių jų pajamos sumažėtų trečdaliu“, – teigiama ataskaitoje.
Liepos mėnesį paskelbtoje ataskaitoje MŽŪO nurodė, kad 2020 metais alkį kentė nuo 720 iki 811 mln. žmonių – maždaug 161 mln. daugiau nei 2019 metais. Daugiausia rodiklio prieaugis buvo susijęs su pandemija.
„Rizikos valdymo strategijos tokių sukrėtimų atveju kaip sausros, potvyniai ir kenkėjų antplūdžiai, įskaitant daugelio rizikų įvertinimą, savalaikes prognozes, išankstinio įspėjimo sistemas ir išankstinių veiksmų planus, yra labai svarbūs ir gali padėti visoms žemės ūkio maisto produktų sistemoms <...> užkirsti kelią dideliems sutrikimams ir juos numatyti“, – sakoma MŽŪO antradienį paskelbtoje ataskaitoje.
MŽŪO apibrėžė „atsparumo“ rodiklius, kad padėtų šalims nustatyti savo maisto sistemų pažeidžiamumą.
Rodikliai skirti įvertinti šalių pirminės gamybos patikimumą, maisto prieinamumą mastą ir žmonių galimybes gauti tinkamo maisto.
Naudodamos tokias priemones, šalys gali „įvertinti savo silpnybes“ ir jas ištaisyti, naujienų agentūrai AFP pažymėjo MŽŪO ekonomistė ir ataskaitos koordinatorė Andrea Cattaneo.
