„Turime pasikeitusią situaciją, tačiau kai kurios iniciatyvos dėl aplinkosauginių reikalavimų žemės ūkyje, dėl išlaikymo daugiamečių pievų ir ganyklų vis tiek lieka ir turėsime kalbėtis apie tai maisto apsirūpinimo iššūkių metu, kalbėti, kaip galime įgyvendinti tuos du siekius, juos derinti ir kreipsiu Komisijos dėmesį į tai ir kiek galima daugiau panaudoti paslankumo, kad rastume kompromisą“, – spaudos konferencijoje Vilniuje sakė K.Navickas.
Lietuvoje besilankantis už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos narys Januszas Wojciechowskis kalbėjo, kad labai svarbu žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane paskirstyti paramą kuo racionaliau, naudoti ekologines schemas ir žalinimo struktūras.
„Tai labai svarbus dokumentas žemės ūkio sektoriui visose valstybėse narėse, įskaitant ir Lietuvą. Šio sektoriaus ateičiai tai nurodymas, kaip paskirstyti didelę pinigų sumą. ES biudžete numatyti 387 mlrd. eurų septyniems metams, Lietuvai – 4 mlrd. eurų (2023-2027 metams, arba 5,6 mlrd. eurų 2021-2027 metams – BNS), taigi, labai svarbu paskirstyti šias lėšas kuo racionaliau, kad galima būtų teikti paramą ūkininkams, taip pat pristatyti naują sistemą, ekologines schemas, žalinimo struktūras, tai labai svarbu norint paruošti gerą strateginį planą“, – sakė eurokomisaras.
Žemės ūkio ministerija praėjusių metų pabaigoje EK pateikė strateginį planą, kuriame numatyta, kaip paskirstyti Europos paramą žemės ūkiui, taip pat ūkininkų įsipareigojimai.
Komisija pateikė pastabas, kad Lietuva turėtų geriau apsirūpinti maistu, mažinti priklausomybę nuo importuojamų trąšų, energetinių išteklių, daugiau dėmesio skirti žaliajai politikai, tvaresniems žemės ūkio produkcijos gamybos būdams. Patobulintą planą EK tikimasi pateikti iki liepos.
Dalis žemdirbių ragino ministeriją atidėti plano įgyvendinimą, nes jo reikalavimai esą pasmerktų ūkininkus žlugti.
