„Iš esmės tai bus sutelkti visi argumentai, nes šitoje vietoje ne tik žemės ūkį, bet ir kitus aspektus stichinė sausra veikia – miškininkus, hidrologiniai dalykai yra. (...) Matysim bendrą vaizdą, aš nematau prieštaravimų, dėl ko neturėtų būti skelbiama“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Kęstutis Navickas.
Šiais metais pradėjusio veikti Nacionalinio krizių valdymo centro Situacijų valdymo biuro vedėjas Evaldas Arbataitis teigė, kad jau 8 savivaldybės yra paskelbusios ekstremalią situaciją, o dvi iš jų – Klaipėdos ir Kretingos – trečiadienį paprašė ekstremalią situaciją skelbti visoje šalyje.
„Dvi savivaldybės, tai yra, vakar gavom prašymą, siūlymą – tai yra Klaipėdos ir Kretingos savivaldybių – skelbti ekstremalią situaciją valstybės lygiu. Kaip numato įstatymas, mes šitą prašymą, siūlymą turim per tris dienas išnagrinėt“, – spaudos konferencijoje sakė E.Arbataitis.
„Priėmus tokį sprendimą būtų ruošiamas Vyriausybės nutarimo projektas ir teikiamas Vyriausybei svarstymui“, – pridūrė jis.
Anot ministro, dėl ilgos sausros ŽŪM žada palengvinimų ūkininkams: planuoja keisti stichinės sausros nustatymo kriterijus, netaikys sankcijų ir baudų Europos Sąjungos (ES) parama pasinaudojusiems ir nuo sausros nukentėjusiems ūkiams.
Nukentėję ūkininkai turės kreiptis į Nacionalinę mokėjimų agentūrą ir pateikti įrodymus apie nukentėjusius pasėlius. K.Navicko teigimu, dalis ūkininkų paraiškas galės teikti supaprastinta tvarka.
„Mes nelaukdami, kol visos savivaldybės paskelbs ekstremalią (situaciją – BNS), galime jau dabar teigti ir šiandien jau pasirašysiu aktą ir įsakymą Nacionalinei mokėjimų agentūrai, kad tose savivaldybėse, kur kritulių kiekis pasiekė kritinį lygį, kad ūkininkai galės teikti supaprastintus prašymus“, – sakė žemės ūkio ministras.
„Taip pat (ŽŪM – BNS) kreipiasi į Europos Komisiją dėl papildomų išimčių negamybiniuose plotuose leisti ganyti ir ruošti pašarus, taikyti kitas išimtis. Ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, kurie dėl sausros negalės įvykdyti su ES parama susijusių prisiimtų įsipareigojimų, nebus taikomos baudos ar sankcijos“, – pridūrė K.Navickas.
Daugiau kaip 110 tūkst. ūkininkų vienijančio tarptautinio pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ (VH) padalinio Lietuvoje „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika teigė, kad maksimali draudimo išmoka už žalą gali siekti daugiau nei 8 mln. eurų.
„Mes dabar galime važiuoti į laukus, prasideda žalų vertinimas. Gaila, kad apdraustas plotas nėra toks didelis, kaip galėtų būti, – tai yra daugiau nei 9 tūkst. ha, tačiau draudimo suma iš tų 9 tūkst. ha yra daugiau nei 13 mln. eurų (...), o iš jų maksimali išmoka galėtų siekti daugiau nei 8 mln. eurų“, – sakė M.Rusteika.
„Visi tikisi lietaus, tačiau žala jau yra“, – pridūrė jis.
Paklaustas, ar paramos gali tikėtis ir neapsidraudę žemdirbiai, K.Navickas sakė, kad kol kas tokių diskusijų nėra, o žemdirbius paragino draustis patiems.
„Mūsų valstybės ir ministerijos interesas yra, kad būtų draudžiamasi, svarbu šituos dalykus matyti. Norai yra norai, bet nepaisant netobulos valdžios, reikia patiems irgi rūpintis. Vien nuo kritikos valdžiai pasėliai neapsidraudžia“, – sakė K.Navickas.
M.Rusteikos teigimu, ūkininkams apsidrausti nuo visų įmanomų nelaimių dažnai yra per brangu, todėl nuo kai kurių nelaimių jie nesidraudžia.
„Pagal praeitus metus vidutiniškai ūkininkai sėjo nuo 1,5 iki 1,8 mln. ha, tai tiek tikėtina, kad mes galėtumėm apsaugoti. Kai kalbame apie 9 tūkst. ha, aš tikrai drąsiai sakau, kad tai yra ženkliai per mažas skaičius“, – teigė „VH Lietuvos“ vadovas.
„Praėjusiais metais savidraudos fondas apdraudė 0,5 mln. ha, tai (...) kas trečias hektaras buvo apdraustas“, – pridūrė M.Rusteika.
Ekstremalią situaciją dėl sausros savo teritorijose jau paskelbė Klaipėdos, Kretingos, Vilkaviškio, Rokiškio, Plungės, Šilutės, Pakruojo ir Šakių rajonų savivaldybės.
Klaipėdos ir Kretingos rajonų vadovai BNS anksčiau sakė, kad paskelbus ekstremalią situaciją tikimasi Vyriausybės pagalbos atlyginant žemdirbiams dėl sausros patirtus nuostolius.