Pasak K.Navicko, susitarti vėl bus bandoma birželio pabaigoje Liuksemburge.
Ministro teigimu, ES žemės ūkio ministrų taryba sutiko po 5 proc. (nuo 20 iki 25 proc.) padidinti tiesioginių išmokų vokus žaliajai architektūrai ir kaimo plėtrai (nuo 30 iki 35 proc.), tačiau trišalėse derybose su Europos Komisija ir Parlamentu šis pasiūlymas buvo atmestas.
„Daugumai šalių tai buvo kompromisas. Taip pat ieškota kompromiso įtraukiant socialinę dimensiją į BŽŪP. Tačiau šalims po derybų grįžus atgal į Tarybą buvo ne tik kad atmestas Tarybos pasiūlymas, bet jis palydėtas epitetais, kad tai blogesnis pasiūlymas nei buvęs prieš tai“, – feisbuke penktadienį rašė ministras.
K.Navickas BNS sakė, jog šalys nuogąstauja, kad didesnių ambicijų nespėtų įgyvendinti tiek ūkininkai, tiek juos prižiūrėsiančios institucijos.
„Čia iš karto šokama praktiškai nuo 0 iki 25 proc., tai yra daug, jei turi kokį 100 hektarų grūdais ar rapsais užsėta lauko, tai 25 hektarai jų turi būti arba su kokiu juodu pūdymu, ar renkiesi tarpinius pasėlius. Stipriai keičiasi pati struktūra, tą reikia suprasti, susiplanuoti sėjomainas, o iš kitos pusės, dar ministerijos ir agentūros turi žinoti, kaip užskaityti, tikrinti, čia didžiulis darbas“, – BNS teigė jis.
K.Navickas taip pat sakė, jog ES ministrai siūlė, kad ūkininkams, įgyvendinus bent 18 proc. Žaliojo kurso ambicijų, viso laikotarpio metu nebūtų taikomos sankcijos dėl likusios dalies ir nebūtų nuskaitoma parama. Tuo metu trišalėse derybose kalbėta apie 20 proc. ribą ir dvejų metų laikotarpį.
„Be to, atsirado naujas, iki šiol Parlamento neteiktas pasiūlymas kaimo plėtros voką didinti dar 2 proc. iki 37 proc., o socialinės dimensijos klausimas apskritai neaptartas, tai buvo paskutinis lašas perpildęs ministrų kantrybės taurę. Kaip pasakė Prancūzijos ministras, tai jau ne derybos (angl. negotiations), tai turgaus derybos (angl. bargaining)“, – teigė jis.
Anot K.Navicko, kad EK aiškiai pademonstravo palaikymą EP pozicijai – aukštesniems žalinimo tikslams, kai kurių priemonių įtraukimui į ES įstatymų bazę, tačiau sulaukė Tarybos priekaištų.
„Šalys pasiskaičiavo, ir mes buvome pasiskaičiavę, kiek galime nueiti, 35 proc. jau visiškai yra ta riba, nes priešingu atveju matome, kad neįgyvendiname ir nespėjame persiorientuoti, nes labai didelė apimtis ir dalis to politikos pokyčio, kuris turi įvykti labai greitai – 2023 metais turi būti pradėta įgyvendinti“, – BNS sakė jis.
ES žemės ūkio ministrai su EP derėjosi dėl 336 mlrd. eurų paskirstymo būsimojoje Bendrojoje žemės ūkio strategijoje 2023-2027 metams.
Pasak K.Navicko, nuomonės labiausiai išsiskiria dėl žalinimui skirtos dalies nuo tiesioginių išmokų ribos, kur siūlymai svyruoja nuo 20 iki 30 proc., be to, nesutariama, ar galima kaip žalinimo priemonę užskaityti ūkininkavimą nenašiose žemėse.
Taip pat svarstyta, nuo kokios ribos – 5 ar 10 hektarų – būtų privalomos sėjomainos ir negamybinių plotų rezervavimas bei kiek laisvės palikti valstybėms narėms įgyvendinant nacionalinius BŽŪP.
Ministras teigė besitikintis, kad ES birželį pavyks susitarti, nes rugsėjį jau turi būti pateiktos strategijos, jis taip pat pabrėžė, jog Taryba sieks kompromiso.
