Interpeliacijos iniciatoriai K.Navicko tiesiogiai paklausė: ar jis sutinkąs, kad dėl žemės ūkyje susikaupusių ir gilėjančių problemų geriausias sprendimas būtų jo atsistatydinimas, tačiau politikas tam nepritaria.
„Lietuvos žemės ūkis yra teisingame ir ambicingame permainų kelyje, turėčiau tęsti pradėtus darbus, kurie yra aktualūs visai ūkininkų bendruomenei bei visuomenei“, – atsakymuose teigia K.Navickas.
„Be to, šiuo metu vyksta vieno reikšmingiausių žemės ūkio dokumentų – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano rengimo ir derinimo procesas“, – pridūrė ministras.
Interpeliaciją K.Navickui inicijavo opozicinė Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, surinkusi 56 parlamentarų parašus, nepasitikėjimą ministru pareiškė ir „valstiečiai“, socialdemokratai, „darbiečiai“, Lietuvos regionų bei demokratų frakcijų atstovai.
Nepasitikėjimas ministru išreikštas besikaupiančias ir nesprendžiamas problemas „iš esmės visose žemės ūkio ministro atsakomybės srityse, taip pat galimus besitęsiančius nuo praeitos kadencijos“. Nurodomi ir K.Navicko viešųjų ir privačių interesų painiojimo atvejai.
Iniciatoriai ministrui pateikė 38 klausimus.
Priekaištai dėl žemės ūkio strategijos ir finansų pelkėms
Vienas iš esminių klausimų – 219 Europos Komisijos (EK) pastabų sulaukęs ir visa apimtimi grąžintas taisyti Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos strateginis planas. Ministras sako, jog tai bene mažiausiai pastabų gavęs dokumentas.
„Lietuva yra viena mažiausiai EK pastabų dėl plano gavusių šalių. Mažiau gavo tik Liuksemburgas (185), Prancūzija (187) ir Airija (217). Tai parodo ne tik ministerijos gerai organizuotą plano rengimo procesą, bet ir aukštą kokybę“, – teigiama K.Navicko atsakyme.
Ministras nesutinka su interpeliacijos autorių teigimu, kad strateginio plano rengimo konsultacijoms skirti 374 tūkst. eurų buvo iššvaistyti.
„Ministerija nesutinka su teiginiu, kad lėšos ekspertams, tarp jų ir tarptautiniams, yra švaistomos“, – teigia K.Navickas.
Į klausimą, kodėl prašydama ekonomikos gaivinimo plano lėšų žemės ūkiui Lietuva iškirtinai nori finansavimo pelkių atkūrimui, K.Navickas atsakė, kad gavus 139 mln. eurų siekiama žaliosios transformacijos, be to, Lietuva ne vienintelė tam prašo didelių sumų iš ES fondų.
„Lietuva, finansuodama šlapynių atkūrimą organiniuose dirvožemiuose, nėra išskirtinė. Airija tam skyrė 108 mln., Danija numatė apie 89 mln. eurų“, – teigiama ministro atsakyme.
Interpeliacijos autoriai taip pat teiraujasi, kas ministrą sieja su Pelkių asociacija, kodėl ji įkurta K.Navicko kadencijos pradžioje, ar jis turi ryšių su šia organizacija, kas jį sieja su Baltijos aplinkos forumo vadovu Žymantu Morkvėnu. Ministras atsakė, kad ši organizacija neįregistruota, o su Ž. Morkvėnu ryšių neturi.
„Interpeliacijos klausimų pateikimo metu Pelkių asociacija nebuvo registruota Juridinių asmenų registre. Su Žymantu Morkvėnu ministro civiliniai ar ekonominiai santykiai nesieja“, – teigia K.Navickas.
Baiminasi reorganizacijos pasekmių
ŽŪM iniciatyva siekiama sujungti ministerijai pavaldžius Žemės ūkio ir kaimo verslo centrą, GIS-centrą ir Valstybės žemės fondą. Interpeliacijos iniciatorių manymu, tai palies daugiau nei 500 valstybinių įmonių darbuotojų, dalis jų neteks darbo, abejojama, ar tinkamai atlikta tokio sprendimo kaštų ir sąnaudų analizė.
K.Navicko teigimu, tokį sujungimo modelį pateikė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, pagal šį planą per metus būtų sutaupoma apie 770 tūkst. eurų, o darbuotojai galės išsaugoti darbo vietas.
„Būtų galima atsisakyti apie 30 bendrąsias funkcijas atliekančių pareigybių. Visiems darbuotojams turės būti pasiūlyta tęsti darbą po reorganizavimo veiksiančioje naujoje valstybės įmonėje tokiomis pat sąlygomis. Nuo darbuotojų sprendimų ir priklausys, ar jie bus perkeliami dirbti, ar su jais nutraukiamos darbo sutartys“, – teigia ministras.
Jam taip pat priekaištaujama dėl ministerijos politikos Lietuvos pienininkystės ir kiaulininkystės ūkių atžvilgiu – čia padėtis prastėja, esą kyla grėsmė dėl kokybiško maisto tiekimo šalies gyventojams.
Vertindamas pagalbą atskiroms žemės ūkio šakoms K.Navickas akcentavo finansinę valstybės ir ES paramą ūkiams, o į klausimą apie sudėtingą situaciją trąšų rinkoje atsakė, kad ji nėra tokia bloga.
„Ministerija metų pradžioje atliko trąšomis prekiaujančių įmonių apklausą. Dar prieš prasidedant Baltarusijos trąšų embargui ir Rusijos karo veiksmams Ukrainoje 70 proc. sezoninio trąšų poreikio Lietuvos žemės ūkyje jau buvo patenkinta. Ministerija taip pat konsultavosi su šalies trąšų gamybos ir prekybos įmonėmis dėl trąšų prieinamumo rinkoje. Nors dėl pabrangusių energinių išteklių ir situacijos pasaulinėje rinkoje trąšų kainos išaugo, jų įsigyti problemos nėra“, – rašoma atsakyme.
Atsakymus vertins speciali komisija
Iniciatoriai interpeliaciją ministrui Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen įteikė gegužės 19-ąją, K.Navickas atsakymams raštu pateikti turėjo dvi savaites.
Išklausius ministro atsakymus bus sudaroma speciali komisija, kuri pasiūlys parlamentui pritarti arba nepritarti atsakymams.
Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas nepatenkinamu ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės, tai yra ne mažiau kaip 71 Seimo nario balsu.
Tai yra jau antroji interpeliacija, inicijuojama šios Vyriausybės nariui. Praėjusių metų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos Covid-19 pandemijos valdymo strategijos jos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tačiau šis bandymas žlugo.
