Todėl dar kartą kartoju – šiam sektoriui gyvybiškai reikalinga išskirtinė Europos Sąjungos (ES) finansinė parama iš žemės ūkio rezervo“, - Briuselyje vykusioje ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje į žemės ūkio komisarą Janusz Wojciechowski kreipėsi Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Ministras pabrėžė, kad reikia konkrečių bei skubių veiksmų, juolab, kad ant slenksčio ir nauji iššūkiai dėl pavasarinių šalnų.
„Noriu tikėti, kad paskirstant rezervo lėšas atsižvelgsite į išskirtinę šalių, kuriose jau pusmetį besitęsia pieno sektoriaus krizė, situaciją. Apie tai kartu su Latvija kalbame jau nuo sausio mėnesio. Susirūpinimą Lietuvoje kelia ir užsitęsusios pavasarinės šalnos. Mūsų šalyje gegužės pradžioje užfiksuota žemiausia per šešis dešimtmečius oro temperatūra. Tai stipriai paveikė didžiąją dalį verslinių sodų ir uogynų. Su nerimu laukiame derliaus sezono, kai paaiškės faktinis nuostolių mastas. Tačiau jau dabar gamintojai kalba apie didžiulę žalą“, - sakė ministras.
Jis pabrėžė, kad reikia priemonių, kurios leistų efektyviau ir laiku spręsti žemės ūkio sektoriaus patiriamus iššūkius, veiksmingiau reaguoti į vis dažnėjančius ekstremalius gamtinius reiškinius, nes esamų BŽŪP įrankių nebepakanka.
Ministras žada organizuoti dar vieną susitikimą su ES žemės ūkio komisaru ir Latvijos žemės ūkio ministru, kad būtų paaiškintos aplinkybės. „Europos Komisija (EK) pripažįsta ir viešai įvardina krizę, tad mes vilties neprarandame. Aplinkybės, kurios buvo, nepasikeitė, tik mums dėl nesuprantamų priežasčių jokio konkretaus sprendimo EK mums nepateikė“, – sako K.Navickas.
EK nurodė vis dar analizuojanti iš įvairių valstybių narių gautą informaciją apie jų patiriamus sunkumus ir tebesvarsto, kaip būtų geriausia panaudoti likusias rezervo lėšas (apie 250 mln. eurų).
Lietuva pasirengusi atverti Klaipėdos uostą plukdant grūdus iš Ukrainos
Pastaruoju metu ypatingo dėmesio sulaukė ženkliai išaugusio importo iš Ukrainos poveikis besiribojančioms su Ukraina valstybėms narėms.
EK ne kartą pabrėžė, kad pagrindinė atsakomybė už rinkos iškraipymus tenka Rusijai, kuri ir toliau ne tik tęsia agresiją, bet ir aktyviai trukdo įgyvendinti susitarimą dėl Juodosios jūros
Grūdų iniciatyvos. Dėl to milijonai tonų grūdų vietoj jūros kelio turi būti gabenami geležinkeliu, ne visas kiekis pasiekia galutines paskirties šalis, dalis jo lieka kaimyninėse valstybėse narėse, kas sukelia sunkumų vietos grūdų augintojams. EK laikosi pozicijos, kad tinkamas atsakas – tai ne vienašališki atskirų valstybių narių sprendimai apriboti importą iš Ukrainos, o suderintas ES požiūris, dirbant kartu su Ukraina.
Kalbėdamas apie žemės ūkio sektoriaus padėtį Ukrainoje ministras K.Navickas pabrėžė, kad labai svarbu remti Ukrainą ir jos žemės ūkį, nes Rusijos agresija ne tik niokoja šią Europos šalį, kelia grėsmę pasauliniam apsirūpinimu mastui, bet žymia dalimi lėmė ir nestabilumą žemės ūkio rinkose.
„Tikiuosi, visi išlaikysime šį solidarumo ir ES vienybės išbandymą, padėsime Ukrainai ir jos žmonėms tiek, kiek reikės. Būtina gerinti „solidarumo koridorių“ veikimą bei didinti jų pralaidumą. Esame pasirengę atverti Klaipėdos uostą bei prisidėti prie „solidarumo koridorių“ įgyvendinimo, pasiūlydami logistinius sprendimus dėl efektyvaus grūdų pervežimo. Tikimės šiuo klausimu greito ir tvaraus sprendimo“, - sakė ministras K.Navickas.
Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje taip pat aptarti Reglamento dėl pakuočių ir pakuočių atliekų aspektai, susiję su maisto sauga ir maisto atliekomis. Ministras K.Navickas pabrėžė, kad kalbant apie su maistu besiliečiančias pakuotes, maisto sauga ir vartotojų sveikata turi išlikti prioritetu. Priimami sprendimai, pasak jo, turi būti paremti įrodymais ir išsamiu poveikio vertinimu, nepakenkti sklandžiam maisto tiekimo grandinės veikimui, nesumažinti ES maisto sektoriaus konkurencingumo.
