K.Navickas su ES ministrais tarsis dėl žvejybos kvotų kitąmet, kiaulienos kainų

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pirmadienį dalyvauja Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Liuksemburge, kur su Europos Sąjungos (ES) ministrais tarsis dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2022 metais bei kiaulienos supirkimo kainų.
Ministras Kęstutis Navickas paženklino savo augintinį
Kęstutis Navickas / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Europos Komisija (EK) siūlo ir toliau drausti lašišų ir menkių žvejybą, paliekant tik neišvengiamos priegaudos kvotą, taip pat perpus mažinti strimelių kvotą, o šprotų leisti sužvejoti tiek pat, kiek šiemet. Mėgėjiška lašišų ir menkių žvejyba taip pat būtų smarkiai ribojama.

Lietuva remia ES tvarios žvejybos tikslus, tačiau išlaiko rezervuotą poziciją dėl kitų metų Baltijos jūros bendrų leidžiamų sužvejoti kiekių. Žemės ūkio ministerijos teigimu, nustatant kiekius turi būti išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp atsargaus požiūrio ir sektoriaus stabilumo.

Lietuva pritaria Rytinės menkės priegaudos kiekių nustatymui, tačiau nepritaria siūlymui mažinti Centrinio baseino strimelių bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius. Lietuva taip pat nesutinka išlaikyti 2021 metų šprotų kvotos lygį ir siūlo jį didinti. Anot ministerijos, šis išteklius yra geros būklės, jis tampa gyvybiškai svarbiu pelaginio laivyno išsaugojimui.

Ministerija taip pat teigia, jog nepateisinama EK pozicija Rusijos atžvilgiu: „kai visos ES šalys deda dideles pastangas išteklių išsaugojimui ir tvariam naudojimui, Rusijos pusė išlaiko tikslinę menkių žvejybą, o strimelėms ir šprotams vienašališkai nusistato daug didesnes žvejybos galimybes nei numato mokslininkų rekomendacijos ir istoriškai jai tenkanti žvejybos galimybių dalis. Rytinė Baltijos dalis ir ten žvejojantys Lietuvos žvejai dėl to nukenčia labiausiai“.

Smarkiai mažėjant kiaulienos supirkimo kainoms, K.Navickas taip pat žada prašyti ES įsikišti sureguliuojant rinką.

Jis tvirtino besitikintis daugelio kitų ES šalių ministrų paramos dėl Europos Komisijos įsikišimo, nes žemos kiaulienos supirkimo kainos tapo visos bendrijos problema.

„Situacija Lietuvos kiaulininkystės sektoriuje iš tiesų bloga ir toliau sunkėja. Tai – Europos Sąjungos lygio problema. Prašysime Europos Komisijos išskirtinių rinkos reguliavimo priemonių stabilumui sektoriuje užtikrinti. Vertinant krizės mastą, siūlysime neatmesti ir radikalesnių priemonių – tokių, kurios padėtų valdyti gamybos apimtis – taikymo galimybių“, – praėjusį savaitgalį išplatintame pranešime cituojamas K.Navickas.

Lietuva sava kiauliena apsirūpina 50 procentų. ES rinkoje atsiradus kiaulienos pertekliui, jos per daug ir Lietuvos rinkoje, todėl kiaulienos kaina nukrito žemiau savikainos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis