Komiteto narys konservatorius Jonas Gudauskas sakė, jog per vasarą projektas bus aptartas su žemdirbiais, be to, bus prašoma ekspertinio projekto įvertinimo.
„Kad nepriimtume įstatymo, kuris neveikia“, – posėdyje teigė parlamentaras.
„Mūsų komitetas galėtų pabūti arbitru ir paieškoti kompromisų, kurie gal ir nepatiks kai kuriems rinkos dalyviams“, – sakė komiteto narys Sergėjus Jovaiša.
Vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė tvirtino, kad Seime svarstoma projekto versija negina nei vidutinių, nei smulkių pieno gamintojų.
„Neturime derybinės galios, o projektas jos taip ir neduoda“, – pareiškė R.Vilimienė.
Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas tikino, kad už vienodos kokybės pieną visi ūkininkai, nepriklausomai nuo jų dydžio, turi gauti vienodą kainą – ji gali skirtis vienu–dviem centais dėl logistikos.
Žemės ūkio tarybos vadovas Ignas Hofmanas pasiūlė, kad į procesą būtų įtraukti ir prekybininkai.
Žemės ūkio tarybai bei ūkininkams atstovaujančios organizacijos iki šiol teigė nepritariančios projektui, kuris, anot jų, tinkamai nesuderintas su ūkininkais, į reguliavimą neįtraukti prekybininkai.
Ministras Kęstutis Navickas komitete įspėjo, kad lietuviško pieno prekybos centruose nėra daug ir toliau mažės.
„Kas gali nutikti ir dėl ko Vyriausybė nesiūlė į šį segmentą eiti, nes per didelis kišimasis į antrojo etapo kainų reguliavimą. Atsitiks taip, kad lietuviškos kilmės pieno produktų prekyboje tiesiog mažės. Tą riziką reikia labai aiškiai suprati“, – teigė jis.
„Lietuviškos kilmės pieno produktų parduodama rinkoje tik 30 proc.“, – pridūrė ministras.
Įstatymo projektu siūloma nuo šių metų lapkričio pieno kainą nustatyti sutartyje, perdirbėjus įpareigoti nustatyti aiškią priedų ir priemokų sistemą. Derybos tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl sutarties sąlygų priklausytų nuo atstovavimo pieno gamintojams – jie būtų skatinami burtis ir kartu derėtis su perdirbėjais ir tokiu būdu būtų stiprinama pieno gamintojų derybinė galia, jie būtų daugiau įtraukti į rinkos stebėjimą ir gautų daugiau informacijos apie pokyčius tiek pieno produktų, tiek žaliavų rinkose.
Perdirbėjui būtų draudžiama vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, mažinti pieno kainą dažniau nei kas du iš eilės einančius pieno tiekimo laikotarpius. Taip pat būtų draudžiama mokėti priemokas ir priedus, kurių bendra suma būtų didesnė nei 20 proc. pieno kainos.
Perkant pieną iš žemės ūkio kooperatyvo ar gamintojo organizacijos, būtų draudžiama mokėti mažesnę negu mokama vidutinė pieno kaina, kai jis perkamas tiesiogiai iš pardavėjo. Be kita ko, būtų draudžiama pirkti pieną iš ūkio, kurio pieno sudėtis ir kokybė nėra įvertinta laboratorijoje.
Šiuo metu penkios didžiausios pieno perdirbimo grupės perdirba apie 90 proc. viso superkamo pieno.
Skaitydamas ketvirtąjį metinį pranešimą Seime antradienį prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pastaroji pieno krizė parodė, kad vis dar trūksta ilgalaikių ir tvarių mechanizmų, kurie padėtų išvengti tokių rinkos sukrėtimų ar bent sušvelninti jų poveikį.
