Atidėti klausimo svarstymą paprašė „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius ir „valstietis“ Juozas Rimkus.
„Šiandien konkrečiai negalime pasakyti, kada svarstysime. Čia ne degtuko uždegimas, bet didelis valstybės turtas, į kurį turime žiūrėti atsakingai“, – komiteto nariams sakė jo pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas.
Konservatorius Kazys Starkevičius apgailestavo, kad į komiteto posėdį neatvyko aplinkos ministras: „Ministras nesiruošia dalyvauti ir klausimo posėdyje neturi būti“.
Tačiau į posėdį atvyko aplinkos viceministras Martynas Norbutas.
Lietuvos miškininkų sąjungos viceprezidentas, Kaišiadorių vyriausiasis miškininkas Marijonas Bernotavičius kartojo, kad po reformos darbo neteks mažiausiai tūkstantis darbuotojų, o ne 400, kaip teigia Aplinkos ministerijas.
M.Bernotavičius tikino, kad dėl urėdijų reformos nukentės apie 15-20 tūkst. žmonių, įskaitant miškininkų šeimos narius: „Jie pakibs tarp darbo biržos, emigracijos ir konteinerių“.
M.Bernotavičius taip pat prognozavo, kad medieną parduodant vienai valstybės įmonei, jos vidutinė kaina kris apie 20 procentų.
„Tai reiškia minus 30 mln. eurų pajamų iš miškų, iš kurių 40 proc. grįžta atgal – investuojama į mišką“, – aiškino miškininkų sąjungos atstovas.
Seime urėdijų reforma pristatyta praėjusią savaitę. Aplinkos ministerija teigia, kad urėdijų sujungimas į vieną įmonę leis efektyviau naudoti valstybinių miškų turtą. Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 miškų urėdijos. 2018 metais Lietuva siekia tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare, tam, pasak Vyriausybės, būtina pertvarkyti ir urėdijas.
Praėjusi Vyriausybė planavo sustambinti urėdijas, tačiau tam pasipriešino Seimas ir įstatymu įtvirtino, kad šalyje privalo būti 42 urėdijos.
