Už šalies vadovo veto atmetimą balsavo visi 7 komiteto nariai.
G.Nausėda siūlė Seimui atšaukti pataisas dėl 1,5 tūkst. ha „lubų“ ir palikti iki šiol galiojusią tvarką.
Miško žemės įsigijimui Lietuvoje iki šiol jokie apribojimai negaliojo, nors bandymų juos įvesti yra buvę.
Komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas pareiškė, kad miško žemės įsigijimą reikia riboti dėl nacionalinio saugumo.
„Pabandykime įsivaizduoti, kad neribojame (pirkimų – BNS) ir kadangi pasaulyje pinigų yra, ta koncentracija gali atsirasti vienose rankose, šiandien tarsi kalbame apie vieną įmonę, bet kas gali paneigti, kad tas švedų kapitalas tą turtą parduos kažkam kitam, kuris mums bus nepriimtinas. Ką tada valstybė darys? Turės galimybę išpirkti. Gali labai brangiai kainuoti“, – tvirtino A.Stančikas.
Šalies vadovo patarėjas Jaroslavas Neverovičius pripažino, kad miško žemės pirkimą riboti reikia, tačiau ne taip, kaip siūlo Seimas.
„Darome išvadą, kad gal ir reikalingas toks saugiklis, (...) bet yra abejonių, ar suveiks jis. Reikia papildomų saugiklių“, – kalbėjo patarėjas.
Jis priminė pataisas dėl dirbamos žemės įsigijimų: „Atsirado dvi kastos – lygūs ir lygesni. (...) Vieni gali turėti daugiau, kiti negali. Tie, kurie turės daugiau pinigėlių, pasisamdys teisininkus, pristeigs uabų ir sugebės laviruoti tarp pasiūlyto reguliavimo niuansų, jie galės siekti savo tikslų konsoliduojant mišką, o paprasti žmonės skaitys įstatymą“.
Pasak jo, jau dabar virš 20 savininkų turi daugiau negu 1,5 tūkst. ha miško žemės.
J.Neverovičius, be kita ko, sakė iš Švedijos ambasados Lietuvoje sulaukęs paklausimų, kaip elgtis Lietuvoje veikiančioms tos šalies įmonėms, susijusioms su medienos verslu.
Pasak socialdemokrato Algimanto Salamakino, Švedijos baldų prekybos grupė „Ikea“ Lietuvoje dabar valdo apie 30 tūkst. ha miško.
Lietuvos privačių miškų savininkų asociacijos vadovas Aidas Pivoriūnas tikino, kad „Ikea“ „išvešėjimui didžiausią įtaką padarė apyvartos mokestis“.
Komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas pareiškė, kad miško žemės įsigijimą reikia riboti dėl nacionalinio saugumo.
Nuo 2015 metų visi miško valdytojai privalo sumokėti privalomuosius 5 proc. atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomuose miškuose, ir už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką.
A.Pivoriūnas pareiškė, kad privačių miškų savininkai yra ne prieš ribojimus, bet prieš „iš oro nuleistą“ 1,5 tūkst. ha ribą. Jis siūlo nustatyti procentą.
„4-6 proc. tai juokingai mažas skaičius. (...) Bet rinkoje bus nuimtos didelės įtampos. „Ikea“ jau arti arba yra peržengusi tą ribą, vieism kitiems 10 metų reiks“, – kalbėjo jis.
Liberalo Juozo Baublio teigimu, jeigu nebus ribojami įsigijimai, mišką supirks „vienos rankos“, nes dabar, pasak jo, yra ir medienos, ir stačio miško kainos nukritusios, nes pranešus apie galimą miškų apmokestinimą, kai kurie savininkai ėmė pardavinėti sklypus.
Miško žemės įsigijimui Lietuvoje iki šiol jokie apribojimai negaliojo, nors bandymų juos įvesti yra buvę. Parlamentaras Petras Gražulis 2017 metų balandį siūlė leisti vienam savininkui įsigyti iki 500 ha miško žemės – tiek pat, kiek ir dirbamos žemės.
Dar vienas Miškų įstatymo pakeitimas, kuriuo siūlyta leisti turėti ne daugiau kaip 1 tūkst. miško žemės, Seime atsirado 2018 metų vasarą – jo autorius buvo konservatorius Jurgis Razma. 2019 metų birželį Seimas jį atmetė ir ėmėsi „valstiečių“ projekto su siūlymu „lubas“ nustatyti ties 1,5 tūkst. ha.
