Posėdyje dalyvavę Vilniaus rajono ir Kaišiadorių rajono savivaldybių merai, Lietuvos paukštininkystės asociacijos, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovai, AB „Vilniaus paukštynas“, AB „Kaišiadorių paukštynas“, kitų asociacijų ir žemės ūkio įmonių atstovai informavo Komitetą apie pandemijos paveiktus verslus ir išreiškė susirūpinimą dėl vėluojančios paramos. Kelios didelės paukštininkystės bendrovės jau yra sustabdžiusios savo veiklą, iškilo reali masinio darbuotojų atleidimo grėsmė. Paukštininkystės sektoriuje dirba apie 4 tūkstančius, o kiaulininkystės sektoriuje –per 7 tūkstančius darbuotojų.
Į posėdį pakviesti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai jame nedalyvavo.
Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, atsižvelgdamas į tai, kad žemės ūkio verslas išskiriamas iš kitų Lietuvoje veikiančių verslų ir jam parama neskiriama, pabrėžė, jog parama žemės ūkiui šiuo laikotarpiu yra gyvybiškai svarbi, žemės ūkio verslas yra toks pat verslas kaip ir kiti, todėl taip pat turėtų gauti atitinkamą paramą.
Bendru sutarimu priimtame Komiteto nutarime akcentuojama, kad apsirūpinimas savo gamybos žemės ūkio ir maisto produktais yra svarbus nacionalinio saugumo, o taip pat ir visuomenės sveikatos elementas, todėl Vyriausybei teikiant paramą nukentėjusiems nuo pandemijos, žemės ūkio verslas negali būti ignoruojamas ir, siekiant jį išsaugoti, jam turi būti teikiama parama. Vyriausybei rekomenduota atlikti nukentėjusių nuo pandemijos žemės ūkio sektoriuje veikiančių subjektų analizę ir priimti motyvuotus sprendimus dėl paramos jiems suteikimo.
Informacija apie šio nutarimo įgyvendinimo eigą Kaimo reikalų komitetui turi būti pateikta iki šių metų kovo 1 dienos.
