Susipažinkime su Juozu Mikštu – vienu progresyviausių Lietuvos ūkininkų, kurio trečdalis maždaug 1,5 tūkst. hektarų ūkio Ignalinos r. kasmet užsėjama vasariniu ar žieminiu rapsu. Dar 2004 m. pradėjęs ūkininkauti, Juozas yra vienas iš tų šiuolaikinių ūkininkų, suartėjęs su žeme savo iniciatyva, o ne paveldėjęs ją iš tėvų.
„Džiaugiuosi pasirinkęs ūkininko kelią, nors jaunystėje apie tai ir nesvajojau. Gimiau ir užaugau Švenčionėliuose, bet norėdamas išvengti tarnybos sovietų armijoje, baigiau žemės ūkio technikumą, o paskui – ir žemės ūkio akademiją. Ir supratau, kad pasirinkau teisingai.
Ypač, kai vieną vasarą nuvykau į Vokietiją, kur susipažinau su modernia, efektyvia žemdirbyste. Ji šviesmečiais lenkė tuometinę neefektyvią, neapgalvotą žemdirbystę griūnančioje sovietų sąjungoje. Taip susidėliojo likimas ir šiandien tuo labai džiaugiuosi“, – pasakoja Juozas Mikštas, vieno našiausių ir moderniausių Lietuvos ūkių šeimininkas.
Nuimant rapsą, kviečius, pupas ar žirnius, Juozo laukuose triūsia tik 12 mechanizatorių – auksines rankas turinčių specialistų, kurie moka ir gali viską – sėti, nuimti, tręšti laukus, tvarkyti techniką ir ruošti ūkį naujam sezonui.
Mums besikalbant šios itin saulėtos ir šiltos vasaros pabaigoje, Juozas baigia javapjūtę. „Gausim po 6 tonas iš hektaro – nebloga vasara. Bijojau, kad bus prasčiau“, – džiaugiasi ūkininkas.
Tačiau žieminį rapsą ūkininkas jau seniai pardavęs. Po 1000 tonų kasmet – stabiliai, patikimai ir tik vienam supirkėjui. Didžiausią degalinių tinklą Lietuvoje valdanti VIADA, per savo tarpininkus, štai jau penktus metus superka visą Juozo rapsų derlių.
„Didžiuojuosi, kad visas mano rapsas lieka Lietuvoje. Visą kitą nuimtą derlių – kviečius, pupas ir žirnius – parduodu eksporto rinkose, o štai rapsas lieka namie. Iš jo VIADA gamina biodyzeliną, kuriuo užpilti automobiliai ir žemės ūkio technika mažiau teršia unikalią Lietuvos gamtą“, – pasakoja ūkininkas Juozas Mikštas.
Biodyzelinas pasižymi mažesne šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija nei iškastinis kuras. Dėl mažo teršalų kiekio, rapsų metilo esteris – tinkamiausi degalai transportui miestuose, taip pat ir žemės ūkio technikai. 100% biodyzelino naudojimas gali sumažinti CO2 išmetimą iki 50%.
„VIADA – patikimiausias mano partneris, visada atsiskaitantis laiku ir svarbiausia – mokantis geriausią kainą rinkoje. Kažkada sykį kiti rapso supirkėjai man siūlė didesnę kainą, bet atsisakiau. Ir nepasigailėjau – po pusmečio ta bendrovė bankrutavo, paliko didelius įsiskolinimus ūkininkams.
Viena tokia klaida gali atnešti kelis šimtus tūkstančių eurų nuostolių ir taip, praktiškai, sužlugdyti ūkį“, – apie tai, kad žemės ūkis – itin kruopštaus planavimo reikalaujanti veiklos sritis pasakoja Juozas Mikštas.
Šiandien turėdamas tokius patikimus partnerius, kaip VIADA, Juozas drąsiai planuoja tolimesnę ūkio modernizaciją, nes augti dar yra kur. Anot jo, sumaniai valdant žemę, naudojant naujausią techniką, sėjos technologijas bei žemės naudmenų apsaugos priemones – galima pasiekti dar geresnių rezultatų.
„Gyvenimas taip apsisuko, kad tie vokiečiai, pas kuriuos dar 1993 m. atlikau praktiką, šiandien atvažiuoja pas mane ir klausia, kaip pavyksta pasiekti tokių gerų rezultatų. Mano žemės Ignalinos r., Didžiasalyje, prie pat Baltarusijos sienos. Yra ir derlingų, yra ir ne tokių derlingų plotų. Bet viską lemia išmani žemdirbystė, nuolatinės inovacijos ir investicijos į naujas augalų apsaugos, sėjos technologijas. Augti dar yra kur“, – sako Juozas.
Jo beveik 1,5 tūkst. ha plote, kurį valdo kartu su dukra, dirba tik 12 žmonių – išmanūs mechanizatoriai, valdantys moderniausią sėjamąją, kuliamąją techniką. Didžioji dalis darbuotojų – iš Didžiasalio, kuris Lietuvoje nepelnytai laikomas „juodąja skyle“.
„Tai netiesa. Čia gyvena sumanūs, darbštūs žmonės; kas dirba, tas duonos neieško. Mechanizatoriai valdo kompiuterizuotus kombainus, kuriuose aš net nežinočiau kaip užvesti variklį, jau nekalbant apie tai, kaip dirbti laukuose“, – juokauja Juozas.
Būtent nuolat atnaujinama moderni žemės ūkio technika ir leidžia pasiekti maksimalių rezultatų. Per sėją kiekvienas rapso ar kviečio grūdas pasodinamas taip tiksliai, kad, atrodo, neturi šansų nesudygti. Kiekvienas grūdas gauna savo trąšų, maistingųjų medžiagų kiekį ir numetamas ne bet kaip, o šveicarišku tikslumu pasodinamas į savo dirvos lopinėlį.
Nuimant derlių 30 ha lauką trys kartu triūsiantys kombainai „sutvarko“ akyse – grūdai derlingu kriokliu trykšta iš kombaino padavimo rankovės tiesiai į keliasdešimt tonų talpinančią traktoriaus priekabą. Mums besikalbant su Juozu – laukas nuimtas, o kombainai nieko nelaukdami išnyksta horizonte – laukia kiti subrendę kviečių laukai.
Grįžus iš laukų, prie erdvių Juozo ūkio sandėlių mus pasitinka bitininkas. Jo rankose – šviežias, tamsus, gintarinis rapsų medus. Jo aromatas ir sodrus skonis tik dar kartą primena, kokia naudinga yra rapso kultūra. Iš jo ne tik skanus aliejus, švarus biodyzelinas, bet ir vienas skaniausių medų gaunamas.
„Rapsas – itin naudinga kultūra. Turi galingas šaknis, sėjomainoje jis iškelia naudingas medžiagas į dirvos paviršių ir ją paverčia labai palankia auginti kitas kultūras. Ir rapsas pelningas, lyginti su javais.
Tiesa, šiemet rapsų derlius dėl pernai metų drėgno rudens buvo vidutiniškas, bet turint tokius patikimus partnerius, kaip VIADA, visada būsiu tikras, kad iš rapso uždirbsime ir galėsime laiku atsiskaityti su mūsų tiekėjais“, – drąsiai į ateitį žvelgia Juozas Mikštas.
Atsisveikinę su ūkininku jau laukiame kito pavasario, kai Lietuvos laukai vėl pražys sodriu rapso geltoniu ir mums primins, kad čia auga naujas VIADA biodyzelino rapsų derlius.
