LRT RADIJO klausytoja Vida domisi Lietuvoje parduodamos mėsos kilme. „Įvežus į Lietuvą gyvą kiaulę ar vištą ir juos čia paskerdus, skerdienos kilmės šalimi buvo nurodoma Lietuva. Tačiau esu girdėjusi, kad kilmės šalis turės būti nurodoma pagal gyvūno užauginimo šalį. Norėjau sužinoti, ar jau įsigaliojo šis pasikeitimas“, – teiraujasi ji.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiosios specialistės, tokia tvarka įsigaliojo prieš dvejus metus: „Dėl šviežios užšaldytos ar atšaldytos kiaulienos, avienos ir ožkienos, paukštienos kilmės šalies nurodymo jau 2013 m. buvo priimtas Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentas, o įsigaliojo jis 2015 m. balandžio 1-ąją.“
V.Septilkienės teigimu, ant mėsos pakuotės nurodoma informacija susideda iš trijų pagrindinių rodiklių. „Yra nurodoma šalis, kurioje gyvūnas užaugintas, ir šalis, kurioje gyvūnas yra paskerstas. Taip pat būtinai turi būti nurodytas partijos kodas, kad būtų galima atsekti visą gyvūno gyvenimą: gimimą, užauginimą ir paskerdimą“, – aiškina specialistė.
Anot jos, parduodant kiaulieną yra nurodoma ta užauginimo šalis, kurioje kiaulės buvo auginamos mažiausiai keturis mėnesius, jei gyvūnai vyresni kaip 6 mėn. amžiaus. Jei gyvūnai yra skerdžiami, kai jiems yra mažiau nei 6 mėn., gyvūno kilmės nuoroda yra susiejama su gyvūno svoriu. Parduodant paukštieną užauginimo šalis turi būti nurodyta ta, kurioje jis augintas mažiausiai vieną mėnesį.
„Vartotojai gali matyti ir tokį užrašą, kuris pasitaiko labai retai: užauginta keliose ES valstybėse narėse. Bet taip būna tada, kai visas gyvūno auginimo laikotarpis, pvz., kiaulių, neįtelpa į tuos šešis mėnesius“, – sako V.Septilkienė.