„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kantriesiems – dangus: kaip iš Rusijos embargo gali pasipelnyti Lietuvos pieno perdirbėjai?

Dėl didelių nuostolių verkę pienininkai pritilo. Garsiai nebekalbama ir apie 20 mln. Lt, kurių jie neva prašė iš valdžios. Praradę svarbią Rusijos rinką, pieno perdirbėjai atsisakė dalies greitai gendančių produktų gamybos ir dabar gamina sūrius, kuriuos parduos anksčiausiai po pusmečio. Tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu įmonių pelnas gali smukti, tačiau iš pigaus pieno pagamintas ir po pusmečio ar vėliau parduotas sūris gali bendrovėms sukrauti pelnus.
Lietuviški produktai
Lietuviški produktai / Prekybos centro „Maxima“ nuotr.

Kol kas tik Suomija gavo reikalingus sertifikatus, leidžiančius į Rusiją vežti pieno produktus be laktozės. Tuo metu lietuviški sūriai lieka Lietuvoje. Gali būti, kad pienininkams tai išeis tik į naudą – po pusmečio ar vėliau, kai subręs ką tik pradėti gaminti sūriai, Rusijos embargas gali būti atšauktas, todėl produkcijos kainos pakilusios.

Žūtbūtinis klausimas Suomijai

Apie tai, kad pienas be laktozės ir specialūs pieno produktai alergiškiems žmonėms jau yra išbraukiami iš produktų, draudžiamų įvežti į Rusiją iš Vakarų, sąrašo, pranešėme rugpjūčio viduryje.

Tokia Rusijos embargo išimtis yra labai naudinga dideliam Suomijos pieno perdirbėjui „Valio“. Tokia išimtis, pranešė Suomijos žiniasklaida, išgelbės apie 10 proc. šios kompanijos eksporto į Rusiją.

„Valio“ į Rusiją eksportuoja įvairius pieno produktus, pavyzdžiui, pieną ir sūrį, taip pat veža grietinėlę, varškę ir pieną be laktozės. Bendrovė anksčiau pareiškė, kad Rusijos embargas paveiks apie 800 darbuotojų, o „Valio“ bus viena labiausiai nuo Rusijos atsakomųjų sankcijų nukentėsiančių Suomijos bendrovių.

„Valio“ nuotr./Suomijos pieno perdirbimo įmonė „Valio“
„Valio“ nuotr./Suomijos pieno perdirbimo įmonė „Valio“

Suomija pernai į Rusiją išvežė maisto, kuris atsidūrė juodajame sąraše, maždaug už 283 mln. eurų. „Valio“ priklauso apie 85 proc. šios eksportuojamos produkcijos. Iki įvestų sankcijų „Valio“ į Rusiją eksportavo apie 20 proc. visos savo produkcijos, tai sudaro apie 49 proc. viso eksporto.

Žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko teigimu, suomiai jau pradeda vežti į Rusiją tam tikrus pieno produktus be laktozės, tačiau lietuviška produkcija į Rusiją neeksportuojama.

Apie Rusiją nė negalvoja?

Lietuviško sūrio Rusijoje nėra. Tą A.Stančikas sako remdamasis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, komercijos atašė Sankt Peterburge Algimanto Belzo informacija.

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Andriejus Stančikas
Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Andriejus Stančikas

„Su Rusija kaip buvo siena uždaryta, taip ir tebėra. Komercijos atašė Rusijoje Algimantas Belzus man antradienio rytą patvirtino, kad kreipėsi ir į Maskvą – nieko ten nėra, jokio leidimo. Galbūt yra supainiota su tuo, kad leista įvežti belaktozinius produktus suomiams, jie turi sertifikatą. Kurį laiką derino sertifikavimus dėl produktų“, – 15min.lt sakė A.Stančikas.

Rusai tikina, kad savo parduotuvėse turi europietiškos produkcijos. Praėjusią savaitę portalas mk.ru rašė, kad embargo situacijos nespėjo išnaudoti vietos gamintojai – jiems nė nemirktelėjus, į rinką vėl grįžo europietiški produktai. Svarstoma, kad į Rusiją galėtų būti vežama ir daugiau produkcijos, pavyzdžiui, lietuviški sūriai be laktozės.

Tačiau VMVT 15min.lt patvirtino: „Tokie produktai (be laktozės) į Rusiją nevežami nei iš Lietuvos, nei iš kitų ES valstybių.“

„Bent jau iš Lietuvos joks produktas negabenamas į Rusiją ir greičiausiai neišvažiuos. Suomiai sertifikavosi ir šiandien pradeda eksportuoti, o iš Baltijos valstybių nė viena šalis neeksportuoja“, – sakė A.Stančikas.

Produktų be laktozės gamybai reikalinga tam tikra technologija. Jeigu ji nenaudojama, laktozės netenka ilgai brandinami sūriai. Pasak A.Stančiko, tą Lietuvos įmonės ir daro – gamina nebe greitai gendančius pieno produktus, o sūrį. Dabar iš žemdirbių jie pigiai superka pieną, o sūrį galės pardavinėti tik mažiausiai po pusmečio, kai, tikėtina, Rusijos embargas gali būti atšauktas, dėl to pieno produktų kainos – išaugusios.

Labai pigus pienas

Nuo vasario iki birželio pieno supirkimo kainos krito maždaug 40 proc. Rusijai paskelbus embargą nuo rugpjūčio 7 dienos pienas superkamas dar maždaug 18-23 proc. pigiau.

Pavasarį pienas pigo dėl jo pertekliaus. Pavyzdžiui, Vokietija pernai pagamino 3 mln. tonų perteklinio pieno, jis pateko į Lenkiją, taip pat Lietuvą, taip numušdamas pieno kainas.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šių metų rugsėjį vidutinė natūralaus (4,14 proc. riebumo ir 3,37 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 786,7 Lt už toną. Per rugsėjį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina sumažėjo 6,1 proc. (rugpjūtį ji buvo 838 Lt už toną). Palyginti su praėjusiu metų rugsėju, pieno supirkimo kaina šiemet yra trečdaliu mažesnė – 2013 m. rugsėjį ji buvo 1168 Lt už toną.

pieno kainos
pieno kainos

Tačiau, nepaisant to, kad svarbi pienininkams Rusijos rinka užsidarė, superkamo pieno kiekiai auga. Šiemet rugsėjį buvo supirkta 142,6 tūkst. tonų pieno – 7 proc. daugiau, palyginti su 2013 metų rugsėju. Per pirmus devynis šių metų mėnesius supirkta 1,0966 mln. tonų natūralaus pieno – 7,8 proc. daugiau negu per 2013 metų tą patį laikotarpį.

Gali išlošti

„Įmonės tuos greituosius produktus pakeitė į sūrių gamybą. Sūris yra toks produktas, kurį reikia brandinti. Pagal technologiją juos reikia brandinti nuo pusės metų. Šiuo metu viskas yra dedama į sandėlį ir brandinama. Jeigu produktų kainos, pačių sūrių, po metų smarkiai šoktels, tai reiškia, kad už pigiai supirktą žaliavą galima pasidaryti pelno, bet niekas tada nieko nematys“, – sakė A.Stančikas.

Rūtos Nedzelskienės nuotr./Šventės akimirka
Rūtos Nedzelskienės nuotr./Šventės akimirka

Jau dabar yra kalbama apie tikimybę, kad Rusija atšauks embargą, kurį yra įvedusi metams. O jeigu ir neatšauks anksčiau laiko, kol sūriai subręs, jis nustos galioti. Vėl atsidarius Rusijos rinkai, sūrių kaina augs, todėl už dabar pigiai supirktą pieną pagamintas sūris bus brangiai parduodamas po pusmečio ar dar vėliau.

Todėl labiausiai kenčia pigiai pieną priversti parduoti jo gamintojai. A.Stančikas pridūrė, kad, kartu su žemdirbiais, kenčia ir vartotojai – atpigus žaliaviniam pienui, pieno produktai nepinga.

„Didžiausią naštą neša žemdirbiai. Parodykit, kuri pieno perdirbimo įmonė dirba į minusą arba eina bankroto link. Viskas perkeliama ant žemdirbių, ir, žiūrint vidaus rinką, kenčia vartotojas, kuris palaiko vidaus kainą“, – sakė A.Stančikas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs