Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Karštis neapsidraudusiems ūkininkams gali kainuoti šimtus tūkstančių eurų

Kelias praėjusias savaites trukę sausi ir karšti orai Pietų Lietuvos ūkininkams jau išdegino rapsų bei kviečių pasėlius. Nuo sausros kenčia ir kitų Lietuvos rajonų žemdirbiai. Kiekvieno hektaro nuostolis gali siekti apie 400 eurų – tiek pajamų jis duoda rapsų augintojams. Kviečių augintojams vieno hektaro nuostoliai dvigubai mažesni, bet taip pat skaudūs.
Kukurūzų laukas
Kukurūzų laukas / AFP/„Scanpix“ nuotr.
Temos: 2 Sausra Draudimas

Tačiau nė vienas iš nukentėjusiųjų ūkininkų pasėlių nedraudė nuo stichinės sausros – žemdirbiai labiau tikisi liūčių, o ne karščių. Savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas skaičiuoja, kad apdrausti vieną hektarą kainuotų apie 14 eurų, o draudimo išmokos kompensuotų sėjos sąnaudas.

Laukė liūčių, ne karščių

Šiemet nė vienas ūkininkas nepanoro rapsų, kviečių, miežių ar kitų pasėlių drausti nuo stichinės sausros.

Pasak A.Navicko, liūdniausia situacija yra Kauno, Prienų, Šakių, Marijampolės ir kituose Pietų Lietuvos rajonuose.

Kalvarijoje jau buvo paskelbta stichinė sausra. To ir reiktų apdraustiems ūkininkams norint gauti draudimo išmoką. Tačiau šiemet nė vienas ūkininkas nepanoro rapsų, kviečių, miežių ar kitų pasėlių drausti nuo stichinės sausros.

Kai kurie ūkininkai, apdraudę pasėlius nuo kelių rizikų – iššalimo, krūšos bei liūčių, dabar skambina savidraudos fondo „VH Lietuv“ atstovams ir teiraujasi, ar turi apsaugą nuo sausros.

„Deja, bet ūkininkai vėl pateko į bėdą, ir kaip visada, tik turėdami problemų pradeda ieškoti būdų, kaip jas spręsti. Nors apie tai vertėjo galvoti bent prieš du mėnesius. Tačiau žemdirbiai mieliau draudimą pradeda kalbėti tik tada, kai sausra jau būna jų kieme. Kai kuriems dar meškos paslaugą daro geri prisiminimai apie valstybės kompensuojamus nuostolius. Dabartinė Žemės ūkio ministerijos pozicija jau kur kas racionalesnė – kompensuojami ne nuostoliai, o draudimo įmokos. Tai skatina sąmoningumą ir teikia vilčių, kad ilgainiui tapsime tokie pat racionalūs, kaip vokiečiai, ar šimtametes draudimo tradicijas turintys prancūzai“, – pranešime cituojamas „VH Lietuva“ vadovas.

Pasak A.Navicko, draustis dar neskubama ir dėl sudėtingoko nuostolių nustatymo mechanizmo. Pagal dabar valdžios nustatytą tvarką, visų pirma nukentėję rajonai turi būti pripažinti stichinės sausros vietomis. Antra – tai daroma remiantis meteorologinių stotelių duomenimis. Deja, šiandien jos yra dar nepakankamai plačiai sustatytos.

Gauna daugiau nei sumoka

„Mes ūkininkams jau tiesiame pagalbos ranką – siūlome padėti įsigyti savo meteorologines stoteles. Jų kaina – apie 3000 eurų. Norintiems padedame ieškoti būdų, kaip tai padaryti kartu. Šias stoteles privalu jungti į bendrą šalies tinklą. Tad ūkininkai ne tik patys turėtų labai tikslius duomenis, bet ir gautų tikslias prognozes. Taip pat šiuo metu mūsų fondas – vokiečių įmonė Vereinighte Hagel (VH) aktyviai domisi olandų kuriama sistema, leidžiančia situacija ūkiuose stebėti ir fiksuoti palydovų pagalbą. Tai labai perspektyvu, tikiu, bus pradėta taikyti ir Lietuvoje“, – sako savidraudos fondo vadovas.

„VH Lietuva“ duomenimis, šiuo metu apdrausta daugiau kaip 200 000 hektarų pasėlių, be to, šiais metais apsidraudė apie 10 proc. daugiau ūkininkų nei pernai.

Pernai „VH Lietuva“ išmokėjo Lietuvos ūkininkams beveik 4,8 milijono eurų draudimo išmokų. Ūkininkai sumokėjo 4,2 milijono eurų įmokų, tačiau pusė įmokų – apie 2 milijonus eurų įmokų ūkininkams kompensavo Nacionalinė mokėjimų agentūra.

Viena paskutinių didelių sausrų Lietuvoje buvo 2006 m. tada ūkininkai patyrė apie 170 milijonų eurų nuostolių. Tuo metu Lietuvoje dar nebuvo pasėlių draudimo sistemos. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos