1. Viruso nėra - tai išsigalvojimas
Pasitaiko ir manančių, kad AKM tėra išsigalvojimas ir nieko daryti nereikia.
Vidmantas Paulauskas, VMVT direktoriaus pavaduotojas, teigia, kad „mitas yra toks – kol žmonės realiai nepamato ligos, nepamato priemonių, kurias taiko tarnyba, galvoja, kad tai yra tarnybos išsigalvojimas, tarnyba paleido mitą. Tada tie žmonės ne visiškai nori rimtai vertinti situaciją, nenori taikyti biologinės saugos priemones, kad virusas nepatektų pas juos, į jų ūkius.
Kiekvienas mes saugome savo turtą, tačiau daugelis žmonių galvoja – ne, ne virusas nepateks pas manęs, kur jau čia. Nesąmonė. Bet kai atsitinka, tada būna šaukštai po pietų. Tada patiki ir aplinkiniai kaimai, ir kitos seniūnijos. Nežinau, ar čia toks lietuviškas bruožas – sunku pakomentuoti. Kol nepamato realiai, tol galvoja, kad praeis pro šalį.“
Primename, kad per 2015 m. Lietuvoje iš viso užregistruota 13 AKM židinių kiaulių laikymo vietose ir 111 ligos pasireiškimo vietų laukinėje faunoje, kurioje rasta nugaišę ar sumedžiotas 131 šernas (59 nugaišę ir 72 sumedžioti). Apkrėsti gyvūnai iš viso aptikti 19-oje šalies savivaldybių.
2. Virusą perneša vabzdžiai
Pasak Romo Černiaus, Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (Alytaus VMVT) viršininko-valstybinio veterinarijos inspektoriaus, AKM Lietuvoje pirmiausiai buvo nustatytas Alytaus rajone, tad iš pradžių trūko informacijos ir dėl informacijos trūkumo buvo gajus mitai. Manyta, kad virusą perneša ir musės, ir uodai, ir kiti vabzdžiai.
Kaip nurodo dr. Alvydas Malakauskas, uodai ir musės virusą gali pernešti mechaniškai. Piktmusės didelį virusų kiekį gali nešioti apie 2 dienas, o virusą gali platinti erkės.
Virusas plinta kontaktuojant su sergančiais gyvūnais – kiaulėmis ir šernai, taip pat netiesiogiai – per drabužius, avalyne, transportą.
3. Nieko daryti nereikia – virusas žūva pats
A. Malakauskas publikacijoje teigia, kad „virusai labai atsparūs aplinkos poveikiui: kraują laikant 4 laipsnių temperatūroje, virusai išlieka 1,5 metų, kambario temperatūroje išmatose – apie 11 dienų, mažiausiai mėnesį – užkrėstuose kiaulių garduose bei keletą metų užšaldytoje mėsoje.
Dėl viruso atsparumo ir gan paprasto pernešimo ir numatytos prevencinės priemonės.
„Sunkiausiai įtikinti, kad žmonės, saugokite savo turtą, pasikeiskite batus, rūbus viršutinius, pasidėkite kilimėlį prie ėjimo į tvartą su bioskysčiu, pašarą termiškai apdorokite – gi tiek nedaug reikia, ir nebus problemų“, - teigia V. Paulauskas.
4. Kiaulių ir šernų mirtingumas šimtaprocentinis
R. Černius nurodo, kad gyventojai tiki, kad nuo maro krenta šimtu procentu visi šernai, kai atvejai buvo nustatinėjami tik laukinėje gamtoje.
„Pasirodo, kad ne – išlieka ir gyvų, ir nešiotojais tampa. Mūsų zonoje, kur nustatytas AKM, nustatome vieną kitą nešiotoją, bet dėl ligos nugaišusių šernų nerandame metai laiko. Taigi kritimas nėra šimtu procentu“, - teigia jis.
Gyvūnų mirtingumas priklauso nuo ligos formos. Jos yra trys – ūmi (kiaulių mirtingumas siekai iki 100 proc.), poūminė (mirtingumas siekia 30-70 proc.), lėtinė (šimto procentų mirtingumas).
5. Virusas pavojingas žmonėms
Skubame patvirtinti - AKM žmonėms nepavojingas. Liga serga tik kiaulės, šernai ir laukinės kiaulės.
6. AKM pavojingas kitiems gyvūnams
Alfonsas Genys, Kėdainių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius, teigia, kad nepasitaikė gyventojų, kurie manytų, kad AKM – išsigalvojimas.
„Neturime tokių atvejų, kad čia mitas ar išsigalvojimas. Josvanių seniūnijoje sulaukėme daug klausimų, kaip kovoti su AKM“, - teigė jis.
Sulaukta klausimų, ar maras nepersineša kitiems naminiams gyvūnams, pavyzdžiui galvijams.
Skubame nuraminti – AKM galvijams nepavojingas. Jis plinta tik tarp kiaulių šeimos gyvūnų.
7. Virusu užkrėsta kiauliena yra nuodinga
A. Genys, Kėdainių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius, nurodo, kad gyventojų klausimai apie viruso pažeistą kiaulieną yra vieni dažniausių.
Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius R. Černius teigia, kad visa mėsa, kur nustatomas kiaulių maras, turi būti utilizuojama ir sunaikinama
„Užkrėsta mėsa maistui yra nenaudojama, nors teigti kad ji nuodinga negalima. Teoriškai, jei mėsa yra užkrėsta tai termiškai apdorojus, virusas žūsta. Bet laikantis atsargumo principo ir rekomendacijų kovai su AKM, visa mėsa turi būti sunaikinama, kad virusas neišplistų per maisto atliekas“, - sako R. Černius.
Pasak V. Paulausko, jau nėra diskusijų, ar reikia sunaikinti užkrėstą mėsą. „Žmonėms yra sunku matyti, kai paimama kiaulė ar mėsa, tačiau prieštaravimų didelių neturime. Susidūrę su liga akis į akį gyventojai viską suvokia. Neturime laba didelio pasipriešinimo“, - teigia VMVT direktoriaus pavaduotojas.
AKM - ypač pavojinga virusinė naminių kiaulių ir šernų liga. AKM serga kiaulės, šernai ir laukinės kiaulės. Afrikinis kiaulių maras žmonėms nepavojingas. Juo serga tik kiaulės ir šernai. Žmonių sveikatai ir gyvybei ši liga grėsmės nekelia.
