Šiuo metu Lietuvos žemės ūkiui kasmet skiriama maždaug po 1,9 mlrd. eurų, iš jų – net 1,6 mlrd. eurų yra iš ES biudžeto
Kaune vykusiame forume dalyvavęs šalies Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas tvirtino, jog derybos dėl ateities su Europos Komisijos atstovais jau yra prasidėjusios. Anot jo, ministerijos tikslas yra padaryti taip, kad paramą gautų gamyba užsiimantys žemdirbiai. Tiesa, šioje vietoje Lietuvos ir ES pozicijos šiek tiek skiriasi.
Pasak ministro, Lietuvai ypač svarbu, jog ateityje dar labiau būtų remiamas gyvulininkystės sektorius, kuris pastaraisiais metais sparčiai mažėja. Derybose su EK lietuviai siekia, jog ir po 2020-ųjų išliktų ir tiesioginės išmokos, ir struktūrinė parama.
„Labiausiai mus neramina emigracija. Sieksime dar daugiau investuoti į kaimą. Norime, kad čia kurtųsi ir gyventų jauni žmonės“, – pabrėžė B.Markauskas.
Anot jo, pasaulyje besikeičiant situacijai, būtina steigti rizikos valdymo fondus. Šiais metais šalies žemdirbiai savo kailiu patyrė orų kaitos pasekmes, o, pasak ekspertų, klimato pokyčiai ateityje taps dar labiau nenuspėjami. Ūkininkų pajamoms didelę įtaką daro ir geopolitiniai veiksniai, tokie kaip šokinėjančios naftos kainos ir kt. Dėl visų išvardintų priežasčių, minėti rizikos fondai yra neišvengiami.
„Po 2020-ųjų numatytas ES šalių narių finansinis prisidėjimas ir prie struktūrinių fondų, ir prie tiesioginių išmokų. Mes tam nepritariame, nes ne visų valstybių finansiniai pajėgumai yra vienodi“, – pabrėžė ministras.
Forume dalyvavęs EK Žemės ūkio kaimo plėtros direktoriato atstovas Mario Milouchevas pabrėžė, kad Lietuvai žemės ūkio sektorius yra daug svarbesnis nei senosioms ES narėms, todėl mūsų šalies balsas, sprendžiant įvairias problemas, yra tikrai girdimas. Jis atskleidė, kad jau lapkričio 28 d. bus pristatytas EK komunikatas, kuriame bus aprašytos ateities gairės.
Pasak M.Milouchevo, daugiausiai dėmesio po 2020-ųjų bus skiriama aplinkosauginiams klausimams, toliau bus skatinamas konkurencingumas tarp žemdirbių bei inovacijų žemės ūkyje plėtra, o pati žemės ūkio politika bus orientuota į rinkas. Šalies žemdirbius EK atstovas taip pat nuramino, kad tiesioginės išmokos po 2020-ųjų niekur nedings, tiesiog bus stengiamasi teisingiau jas paskirstyti.
Pasibaigus dabartiniam paramos laikotarpiui ir toliau daug dėmesio bus skiriama ūkininkų mokymams bei konsultacijoms, bus siekiama, kad žemdirbiai taptų kuo pažangesni.
„Šiuo metu Lietuvos Žemės ūkio ministerija, bendraudama su Europos Komisijos atstovais, daug dėmesio skiria pokalbiams dėl šiemet žemdirbių patirtų nuostolių kompensavimo. Mes viską girdime, tiesiog dabar renkame išsamesnę informaciją“, – sakė M.Milouchevas.
Šiuo metu Lietuvos žemės ūkiui kasmet skiriama maždaug po 1,9 mlrd. eurų, iš jų – net 1,6 mlrd. eurų yra iš ES biudžeto.
Forume dalyvavęs Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Erikas Bėrontas taip pat atskleidė, kad po 2020-ųjų ūkininkams greičiausiai nereikės deklaruoti savo pasėlių plotų. Už juos tai padarys palydovai.
„Žemdirbiams reikia žemę dirbti, o netvarkyti dokumentus“, – pabrėžė E.Bėrontas.
