Kalbėjo apie eksportą į Kiniją
Parodos organizatorė – Žemės ūkio akademija – lankytojus sutinka atsinaujinusi. Nuo metų pradžios prisijungusi prie Vytauto Didžiojo universiteto ji sustiprino savo mokslo ir inovacijų sklaidos potencialą.
Todėl šiais metais parodoje, kuri vyksta jau 24 kartą, itin akcentuojamas bendradarbiavimas tarp akademinės bendruomenės, verslo ir žemdirbių.
Ketvirtadienį parodos atidaryme apsilankė premjeras Saulius Skvernelis ir žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.
„Be akademinės bendruomenės sėkmingas žemės ūkio vystymas būtų neįmanomas, taip pat verslas, kuris aprūpina naujausiomis technologijomis, įranga“, – parodos atidarymo metu sakė S.Skvernelis.
Premjeras taip pat užsiminė, kad jau kitą savaitę tikimasi sudėti paskutiniuosius parašus, ir Lietuvos grūdų augintojai savo produkciją galės eksportuoti į Kiniją.
Pasak S.Skvernelio, pradėtos mokėti kompensacijos už sausros patirtus nuostolius: „Tai ne ta suma, kurios tikisi (žemdirbiai), bet tai ženklas, simbolis, kad šis sektorius yra svarbus“.
Žemės ūkyje mato perspektyvą
Parodos dalyvius ir svečius sveikinęs žemės ūkio ministras G.Surplys tikino, kad savo ką tik gimusį sūnų ateityje skatins pasirinkti žemdirbio profesiją.
„Reikės daryti, kad jis būtų ūkininkas. Nes iš tiesų manau, kad šiame sektoriuje – labai didelės perspektyvos. Esmė yra jungtys. Žemės ūkyje svarbiausia ne tai, kas tu esi, ne kokio dydžio ūkininkas, bet kiek tu turi jungčių.
Todėl ir bandome padaryti, kad žemės ūkyje tų jungčių būtų kuo daugiau: tarp žemės ūkio logikos ir verslo logikos, kad būtų investuojama į inovacijas, į technologijas, ką ir matysime šioje parodoje“, – kalbėjo ministras.
Trūksta jaunų specialistų
Tai, kad reikia ieškoti formulės, kaip į žemės ūkio sektorių pritraukti specialybę besirenkančius studentus, kalbėjo ir kiti parodos svečiai – ūkininkai, akademinės bendruomenės atstovai.
Šiandienos agrosektorius yra labai platus ir inovatyvus. Jis apima tvarią žemės ūkio gamybą plačiąja prasme – sveiką maisto grandinę nuo lauko iki stalo, žuvininkystę, biomasės gamybą ir jos panaudojimo galimybes įvairioms reikmėms, išteklius, kuriuos privalu tausoti (mišką, kraštovaizdį, žemę, vandenį, bioįvairovę, klimato kaitos keliamus iššūkius).
Visi šios rinkos dalyviai vieningai sutinka, jog šiandienos inovatyviam ūkiui vystyti būtini itin aukštos kvalifikacijos specialistai, kurių deja kasmet išleidžiama vis mažiau.
Taip pat akcentuota, kad žemės ūkis jau seniai išaugo senuosius drabužius: kalbant apie šį sektorių kalbama apie mokslininkų išradimus, naujas technologijas.
Vadina „kombainu-robotu“
Kalbinti parodos dalyviai dažniausiai čia atvyksta dėl tradicijos, o ūkininkai – susipažinti su nauja technika. Būtent jai ir skirtos didžiausios ekspozicinės erdvės.
„Kiek kainuoja šis kombainas? Priklausomai nuo to, ko (kokios komplektacijos jums reikia. Nuo 200 tūkstančių eurų iki pusės milijono“, – tvirtino įmonės „Dotnuva Baltic“ atstovai.
Įspūdingai atrodantį kombainą patys gamintojai vadina robotu – dėl jame esančios įrangos bei įdiegtų įvairių funkcijų bei „išmaniųjų dalykų“, o kondicionierius šiuolaikinėje žemės ūkio technikoje yra privalomas.
Šis įmonės pristatomas kombainas yra apdovanotas kaip vienasiš dešimties parodoje pristatomų eksponatų.
Kitos traktorius pristatančios įmonės „Technola“ atstovai teigė, jog jiems daugiausia tenka dirbti su smulkiaisiais ūkininkais.
„Dauguma iš jų, kurie perka traktorius, naudojasi Europos Sąjungos parama. Yra ūkininkų, kurie neišgali prie paramos prisidėti savo lėšoms, o kiti gali sau leisti įsigyti ir brangesnį. Labai daug įvairių ūkininkų, yra labai smulkių, kurie negali sau leisti.
Apskritai konkurencija kalbat apie žemės ūkio technikos pardavimus yra didžiulė“, – kalbėjo įmonės atstovai.
Ir lauke, ir po stogu
Tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2019“ yra viena didžiausių Baltijos regione.
Ekspozicijose parodos lankytojų laukia apie 500 eksponatų: 300 įmonių ir organizacijų, 200 smulkiųjų gamintojų – tautodailininkų, kaimo amatininkų, sodininkų, gėlininkų, maisto produktų prekiautojų.
Parodoje prisistato ir 26 užsienio kompanijos iš aštuonių pasaulio šalių – Vokietijos, Estijos, Latvijos, Ukrainos, Danijos, Lenkijos, Suomijos ir Rusijos.
Paruošta ir šviečiamoji programa: 36 seminarai, mokslinė konferencija, forumas „Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos aktualijos“.
Parodos dalyviai lankytojų laukia tiek po stogu esančiuose stenduose, tiek lauke. 15 hektarų plote ekspozicijos išdėstytos pagal dešimt pagrindinių parodos krypčių.