12 tūkst. tonų kopūstų ir morkų kasmet parduodantis V. Kuprevičius savo ūkį įregistravo 1998 m. Per 17 metų Kuprevičių puoselėjama žemės valda iš mažyčio 1 ha ploto išaugo į modernų 150 ha ūkį. Ūkininkas tvirtina, kad išplėsti ūkį padėjo ne tik atkaklus Kuprevičių šeimos darbas, bet ir Europos Sąjungos parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (KPP).
Įspūdingi skaičiai
V. Kuprevičius teigia didžiąją daržovių dalį auginantis Lietuvos rinkai ir iki pavasario parduodantis visą produkciją. Jo morkomis ir kopūstais prekiauja trys didieji šalies prekybos centrai. Virgilijus yra paskaičiavęs, kad kasmet užaugina daugiau nei 1,26 milijono vnt. baltagūžių kopūstų ir apie 100 milijonų vnt. morkų.
„Morkos ir kopūstai turi senas auginimo tradicijas visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Todėl ir aš pasirinkau šias daržoves, nes žinojau, kaip jas reikia užauginti. Iš pradžių pabandėme pasėti hektarą morkų. Užaugintą derlių sėkmingai pardavę nusprendėme plėstis. Ir taip mamos padovanotą 1 ha ūkį išplėtėme iki 150 ha“, – pasakoja ūkininkas.
Dalis morkų – išskirtinės
Šiuo metu 40 ha auga baltagūžiai ir kininiai kopūstai, o likusiuose 110 ha – morkos, iš kurių 42 ha yra auginamos laikantis sertifikuotiems išskirtinės kokybės produktams (IKP) taikomų standartų. Tai reiškia, kad šios morkos auginamos naudojant minimalius, augalų vegetacijai būtinus trąšų kiekius, atsisakoma kenksmingų aplinkai augalų apsaugos priemonių. Ūkininko teigimu, išskirtinės kokybės morkos auginamos būtent Lietuvos rinkai.
IKP produkciją sertifikuoja ir griežtai tikrina VšĮ „Ekoagros“ ir VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. V. Kuprevičiui, kaip ir daugumai IKP sertifikatą turinčių ūkininkų, 2007–2013 metų programiniu laikotarpiu buvo sukurta galimybė gauti paramą pagal KPP priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ ir padengti didelę dalį sertifikavimo ir produkcijos apipavidalinimo išlaidų.
Daržovių vartojimas auga
Anksčiau dalį produkcijos kėdainietis realizuodavo Rusijos rinkoje, tačiau pernai ši situacija pasikeitė. „Iki šių metų daugiausiai prekiavau su Rusija. Mūsų morkų galėdavai rasti beveik visuose Kaliningrado prekybos centruose. Taip pat eksportavome į Sankt Peterburgą, Jekaterinburgą, Maskvą. Dabar srautas į Rytų pusę labai sumenko, daržoves vežu į Baltarusiją“, – teigia pašnekovas.
Savo daržoves V. Kuprevičius išsamiai pristato ūkio interneto svetainėje, kurią kartu su savo vaikais sukūrė per mėnesį. Savo ūkio paskyrą ūkininkas yra sukūręs ir socialiniame tinklalapyje „Twitter“. Pastarasis puslapis, anot ūkininko, skirtas būtent prisistatyti užsienio rinkoms.
V. Kuprevičius tvirtina, kad pernai nuo rudens daržovių kainos labai sumenko, todėl morkas ir kopūstus teko pardavinėti vos ne savikaina: „Morkos buvo ypatingai pigios. Kopūstai tik po Naujųjų metų pradėjo šiek tiek brangti, nes jų tiesiog nebeliko. Praėjusiais metais niekas nesitikėjo ankstyvų šalčių, todėl daug žmonių nespėjo nuimti derliaus“. Vis dėl to ūkininkas pastebi ir džiuginantį faktą – šalyje užaugintų daržovių suvartojimas auga. „Gali būti, kad tam įtakos turėjo ir sumažėjusios daržovių kainos“, – svarsto pašnekovas.
Žada plėsti ūkį
Ūkininkas ateityje ketina plėsti savo ūkį, kad jo daržovių šalies gyventojams užtektų ištisus metus. „Plėsimės, nes Lietuvos rinkai kopūstų iki ankstyvojo derliaus nepakanka – jų reikėtų turėti ir gegužei, ir birželiui“, – sako pašnekovas.
V. Kuprevičiaus ūkis du kartus buvo įvertintas geriausiu metų ūkio titulu, o Žemės ūkio ministerija šį ūkį išskiria kaip vieną pažangiausių šalyje. Pasinaudojęs pagal KPP priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ gautomis lėšomis ūkininkas įsirengė sandėlius, įsigijo kelis traktorius, savaeigį morkų kasimo kombainą ir kitų padargų.
Daugiau informacijos apie įsipareigojimus pagal KPP priemones galima rasti Nacionalinės mokėjimo agentūros svetainėje.
Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk prie NMA „Facebook“ paskyros!
