Nuo metų pradžios Lietuvoje tai jau 17 AKM protrūkis kiaulių laikymo vietose.
Gyvulių liga diagnozuota Pelėdnagių seniūnijos Pėdžių kaimo ūkyje, kur žmonės savo reikmėms laikė 2 kiaules. Vienai kiaulei sunegalavus ir po poros dienų nugaišus, buvo iškviesti veterinarijos specialistai, kurie nustatė, kad laikymo vietoje nebuvo įrengtas dezinfekcinis barjeras, neįgyvendinti kiti biologinio saugumo reikalavimai. Išsiuntus kritusios kiaulės mėginius ištirti laboratorijoje, patvirtinta AKM diagnozė. Ūkyje nedelsiant nugaišinta ir antroji kiaulė.
Kėdainių rajono Pelėdnagių, Šėtos ir dalys Vilainių bei Truskavos seniūnijų yra priskirtos AKM buferinei zonai, kurioje kiaulių laikytojai privalo išsiskersti kiaules iki šių metų rugsėjo 25 d.
„Pavieniai kiaulių augintojai nesilaiko biologinio saugumo reikalavimų, nors apie jų svarbą veterinarijos specialistai nuolat primena. Neįgyvendindami šių priemonių, ūkininkai rizikuoja ne vien savo gyvulių sveikata, bet sudaro nepatogumų bei atneša nuostolių visai gyvenvietei, nes nustačius ligos židinį, gali būti priimtas sprendimas išskersti visas apylinkėje laikomas kiaules. Kol kas tokie sprendimai yra viena iš efektyviausių priemonių stengiantis sustabdyti AKM plitimą“, – komentuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Paulius Bušauskas.
Pasak P.Bušausko, AKM židiniai kiaulių ūkiuose dažniausiai nustatomi tose teritorijose, kuriose randama ar sumedžiojama šia liga užsikrėtusių šernų.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo informaciją iš Estijos kompetentingos institucijos apie AKM židinį kiaulių laikymo vietoje Saremo salose (Valjala seniūnija). Ūkyje buvo laikoma 2,7 tūkst. kiaulių. Liga buvo nustatyta 21 laikytai kiaulei. Estijos veterinarijos specialistai vykdo epizootinį tyrimą, siekiant nustatyti, kaip AKM virusas galėjo patekti į šį ūkį.
