Komitetas trečiadienį pritarė tai numatančioms Žemės įstatymo pataisoms. Be to, jos taip pat nustato valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo ir jos paskirties keitimo tvarką.
Daugiausia diskusijų sulaukė atlyginimas už žemės paskirties keitimą. Komitetas pritarė Vyriausybės siūlymui, kad statant naujus ar rekonstruojant pastatus tokiuose sklypuose atlyginimas siektų iki 75 proc. vidutinės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, vertinant masiniu būdu.
„Proporcingai didėjant nuo užstatymo ploto, kas 10 proc. didėtų ir atlyginimo kaina už žemę, bet ne daugiau kaip 75 proc., bet kiek konkrečiai – 10, 20 ar 30 proc., priklausytų nuo užstatymo ploto. Tarkim, jeigu užstatymo plotas padidėja 40 proc., toks pat būtų ir mokestis, jeigu užstatymo plotas 150 proc., tada maksimalus mokestis – 75 proc.“, – komiteto posėdyje aiškino žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis.
Tačiau Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos atstovai teigė, kad Vyriausybės pasiūlytas „kompromisas“ nebuvo suderintas su verslu.
„50 proc. papildomas mokestis buvo subalansuotas ir jam buvo pritarusi darbo grupė. 75 proc. mokestis atsirado gerokai vėliau ir jam nėra pritarimo nei iš asocijuotų verslo struktūrų, nei iš darbo grupės. Norėčiau priminti, kad čia yra tik papildomas mokestis, o žemė pasilieka valstybės nuosavybėje ir toliau už jį bus mokamas žemės mokestis“, – komitete teigė bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Siūloma, kad pusė mokesčio už nuomojamos žemės paskirties keitimą būtų sumokama į valstybės, kita pusė – į konkrečios savivaldybės biudžetą.
Komitetui pritarus praėjusios kadencijos Seimo nario Petro Čimbaro pateiktam ir dabartinės Vyriausybės šį birželį patikslintam įstatymo pataisų projektui, dėl jo priėmimo balsuos Seimas.
