Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas teigė, kad šiam sektoriui iškilo egzistencinė grėsmė. Anot jo, nepaisant to, jog šiemet derlius rekordinis, prikulta apie 7 mln. tonų grūdų, pašariniai grūdai yra pabrangę 40-45 proc. Taip pat teigiama, kad antrą mėnesį iš eilės krenta kiaulių supirkimo kaina.
„Ir nematome to kritimo pabaigos. Įprasta kiaulės kaina už gyvą svorį buvo 1,20 euro, o šiandien yra 70 centų. Tokia kaina, kurią gauna ūkininkai, niekaip nedengia kaštų. Gamybos ūkiai staiga negali nutraukti, nes tai susiję su biologiniu ciklu, todėl ūkiai iš inercijos augina kiaules. Bet nuo kiekvienos parduotos kiaulės patiria 50 eurų nuostolio. Realiai yra didžiulė egzistencijos krizė“, – spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo jis.
A.Baravyko teigimu, ši situacija susiklostė, nes kai kurios šalys padidino produkcijos gamybą.
„Danai augina 5 kartus daugiau nei jų pačių poreikiai, ispanai du kartus daugiau, nei patys suvartoja, Vokietija taip pat augina daugiau nei pati suvartoja. Kol buvo eksportas į Kiniją iš Europos Sąjungos, tol rinka laikėsi. Tačiau staiga užsidarius Kinijos rinkai, produkcijos perteklius Europos Sąjungoje susidarė toks, kad ji veržiasi į mūsų valstybę ir ant prekystalių matome, kad importinė produkcija yra žymiai pigesnė negu lietuviška“, – kalbėjo jis.
Lietuviška produkcija brangesnė nei atvežtinė
A.Baravykas pateikė pavyzdį iš kelių Lietuvos prekybos tinklų. Pavyzdžiui, „Maximoje“ atšaldyta kiaulienos sprandinė be kaulų iš Olandijos kainavo 2,8 euro (su akcija), o lietuviška – 5,69 euro. „Maxima“ 15min patikslino, jog prekybos tinkle parduodamas šis gaminys yra iš Lenkijos, o ne Olandijos. „Rimi“ lygiai ta pati situacija – iš Vokietijos tas pats produktas kainuoja 2,99 euro, o lietuviškas – 5,69 euro.
„Kituose tinkluose situacija panaši. Pirkėjas, pirkdamas mėsą, galvoja, kad padeda gamintojui, bet šiandien augintojas nuo to 5,69 euro gauna tik vos vos menką dalį, už kurią jis primoka. Šiandien augintojas realiai subsidijuoja perdirbėjus ir prekybos tinklus“, – kalbėjo jis.
Nors pabrėžiama, kad kaltinti prekybos tinklų ir kištis į jų reikalus jie nenori, keliamas klausimas, kodėl vietinės produkcijos kaina yra dvigubai didesnė. Anot asociacijos tarybos pirmininko, „Norsvin Lietuva“ vadovo Jono Žultausko, susidaro paradoksali situacija, kuomet Lietuvos gamintojai šaukiasi pagalbos, tačiau produkcijos kaina prekystaliuose yra aukščiausia iš visų.
„Neaišku, kodėl ta lietuviška kiauliena tokia brangi, ar čia yra kažkur netiesos, ar kur nesueina galai. Šiandien gauname 70 euro centų, kiek kaina kris, nežinome. Mums išgyvenimo klausimas, kiek galėsime patempti, kad ir kiek turėtume lašinių, čia daugiausia pusmetis, jeigu tokios kainos toliau išliks. Tikrai ir taip mūsų mažai, tikrai mūsų neliks šiame krašte. Tai nereiškia, kad vartotojai liks be kiaulienos“, – sakė jis.
„Vartotojas turi žinoti, kad pirkdamas brangią produkciją, jis realiai neremia Lietuvos gamintojo“, – teigė A.Baravykas.
J.Žultausko teigimu, Lietuvos gamintojai gal ir galėtų eksportuoti savo produkciją, tačiau šalis yra nedėkingoje situacijoje dėl kiaulių maro.
„Ūkis gali atitikti visus standartus, bet neturime teisės išvežti savo produkcijos į kitas šalis, kurioje nėra afrikinio kiaulių maro. Pas mus gali važiuoti iš valstybių, kur yra maras ir kur jo nėra. Todėl konkuruoti neturime galimybių. Ne dėl to, kad nemokame ar nežinome, bet todėl, kad iš mūsų atimta tokia teisė dėl valstybės veterinarinio statuso“, – aiškino jis.
Pasak J.Žultausko, Lietuvos gamintojai ir taip pagamina apie 50 proc. šalies poreikio, tačiau dar trukdo ir šalies veterinarinis statusas.
Svarsto apie veiklos stabdymą
A.Baravykas sakė, kad per savaitę sektorius praranda apie 1 mln. eurų, todėl jei tokia situacija tęsis iki Naujųjų metų, nuostolis sieks 15 mln. eurų.
Teigiama, kad daugiau nei pusė asociacijos narių, apie 20 Lietuvos ūkių, kurių bendra apyvarta siektų apie 100 mln. eurų, svarsto, ką daryti toliau – tęsti veiklą ar užsidaryti.
„Taip ilgai tęstis negali, nes bus taip, kad užsidarysime, nes nepajėgsime tais kaštais auginti“, – sakė A.Baravykas.
„Spalis bus skaudžiausias mėnuo, kuris parodys tikrą vaizdą, nes toliau kainos krenta. Esame priversti apie tai galvoti, kad neįbristume į skolas. Nenorime gąsdinti bankrotais, bet negalima tęsti veiklos manant, kad už tavo pietus kažkas sumokės. Kad nepaliktum skolų tiekėjams, su darbuotojais atsiskaitytum, atėjo laikas mąstyti apie veiklos stabdymą“, – sakė J.Žultauskas.
Anot A.Baravyko, kiaulių augintojai pasigenda dėmesio iš valstybės ir mano, kad rinką privalu reguliuoti. Taip pat, jų nuomone, turėtų įsikišti ir Konkurencijos taryba.
„Nemetame kaltinimo, kad būtent ši Vyriausybė kažko nepadarė. Daug Vyriausybių prieš tai nerėmė kiaulininkystės sektoriaus iš viso. <...> Norime, kad Vyriausybė į kiaulininkystės sektorių nežiūrėtų kaip į kokį svetimą. Šioje situacijoje, kai kitų šalių Vyriausybės supranta, kad savo sektorių reikia ginti, saugoti, eiti už jį pakovoti Europos Komisijos koridoriuose, mes to nejaučiame. Jeigu šiandien gauname pačias žemiausias kainas Europoje ir dar kažko laukiame, sulauksime, kad mūsų paprasčiausiai neliks“, – kalbėjo jis.
K.Navickas: EK prašoma didinti pagalbos kiaulių augintojams lubas
Europos Sąjungoje susidarius kiaulienos produkcijos pertekliui, žemės ūkio ministras sako, kad Europos Komisijos (EK) prašoma padidinti valstybės pagalbos arba vadinamas de minimis lubas.
PLAČIAU SKAITYKITE: K.Navickas: EK prašoma didinti pagalbos kiaulių augintojams lubas
Anot Kęstučio Navicko, situacijai blogėjant, EK pažadėjo taikyti rinkos reguliavimo priemones.
„Kaina yra nukritusi ir krenta visoje Europos Sąjungoje dėl rinkoje atsiradusio kiaulienos pertekliaus. Prašome Komisijos įvesti rinkos reguliavimo priemones, Komisija pažadėjo, kad atsižvelgs į situaciją jei ji atsiras iki kritinės ribos“, – žurnalistams antradienį sakė ministras.
Pasak jo, sektorių paremti sudėtinga, nes didžioji ūkių dalis jau yra pasiekę valstybės pagalbos lubas.
