Sakoma „ką išmoksi, to ant pečių nenešiosi“ - taigi kovojant su AKM įgyta ne teorinė patirtis, kuri ateityje padėtų suvaldyti panašias krizes. Taip pat teoriniai modeliai išbandyti praktiškai – todėl galima pasakyti, kas veikia, o kas ne.
Visų pirma sukurtas institucinis aparatas, kuris rūpinasi kova su AKM. Bendradarbiaujama tarp regiono valstybinių institucijų, sukurta Europos Komisijos (EK) vadovaujama AKM užkrėstų šalių ekspertų darbo grupė, vyksta operatyvus keitimasis informacija apie naujus ligos židinius, laboratorinius tyrimų rezultatus bei išvadas, kodėl ir kaip AKM virusas pateko į regioną, į konkretų kiaulininkystės ūkį. Kuriama bendra šalių strategija kovai su šia liga. Siekiama priimti bendras priemones ligos plėtrai sustabdyti.
Gediminas Pridotkas, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius, nurodo, kad Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys ir Lenkija, - valstybės, kur pirmiausiai Europos Sąjungoje išplito kiaulių maras, - sutarė dalintis duomenimis ir kurti bendrą duomenų bazę, į kurią bus pateikiami duomenys iš visų šitų šalių.
„Turint vienodus duomenis bus galima daryti analizę, įvertinant tiek patį AKM virusą, tiek plitimo kelius, pokyčius, kurie po truputi atsiranda viruso genome. Visą tai padės koordinuoti kovą su AKM“, - sakė G. Pridotkas.
Kontroliuojamas maisto produktų įvežimas
Iš Baltarusijos atvykusių asmenų bagaže radus ir konfiskavus rūkytų kiaulienos gaminių, kai kuriuose jų nustatytas AKM virusas. Todėl sugriežtinta asmenų, atvykstančių iš trečiųjų šalių, asmeninio bagažo kontrolė – griežtai tikrinama, kad į šalį nebūtų įvežama gyvūninių produktų.
2015 m. pasienio postuose iš keliautojų konfiskuota 3,9 t gyvūninių produktų, kurie buvo sunaikinti.
Bendraujama su ūkininkais
Imti taikyti griežti biologinės saugos kiaulių laikymo ūkiuose reikalavimai – pagrindinis ir šiuo metu faktiškai vienintelis efektyvus būdas siekiant apsisaugoti nuo užkrato. Ypatingai daug dėmesio skiriama smulkiems kiaulių laikytojams, kuriems įgyvendinti biosaugos reikalavimus - tai yra ypač svarbu, bet tuo pačiu ir gerokai sudėtingiau nei dideliam kompleksui.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus l. e. p. vedėjo Pauliaus Bušausko, kiaulių laikytojų sąmoningumas sustiprėję tiesiogiai pajutus grėsmę.
„Grėsmei artėjant, auga ir gyventojų sąmoningumas – suvokiama, kad virusas nėra tik žinių reportažų tema. Pavyzdžiui, Trakų rajone aptikus virusą, išaugo žmonių aktyvumas besidomint ir imantis priemonių prieš AKM plitimą“, - pasakoja specialistas.
Anot jo, tikslas yra šviesti, o ne bausti kiaulių laikytojus. „Tačiau jei bus nustatoma, kad kiaulės laikomos nelegaliai ir joms nustatomas AKM, laikytojai gali užsitraukti nuobaudą, gali būti patraukiami baudžiamojon atsakomybėn, gali būti pareikalauta, kad jie sumokėtų visas patirtas išlaidas židinio sunaikinimui. Tai ir dizenfikavimas, ir papildomų pajėgų įtraukimas, tokių kaip policija, gaišenų utilizavimas. Jei pažeidėjas pretenduoja į Europos Sąjungos išmokas, tai gali būti apribotas išmokų teikimas“, - teigia P. Bušauskas.
Visa šalies teritorija suskirstyta į 3 regionus, kuriuose taikomi skirtingo griežtumo reikalavimai kiaulių augintojams, kiaulių judėjimui bei kiaulienos ir jos produktų prekybai. Regionalizacija padėjo išvengti draudimo iš visos šalies eksportuoti kiaulienos gaminius. Toks draudimas būtų įvestas visai šaliai dėl AKM protrūkių, dėl regionalizacijos principo apribojimai taikomi zonoms kuriose nustatyti AKM židiniai kiaulių ūkiuose ar laukinėje faunoje.
Atlikti organizaciniai namų darbai
Visose šalies savivaldybėse suorganizuoti ekstremalių situacijų valdymo komitetai, aptartos būtinos priemonės, jei rajone nustatomas AKM, sutelktos įvairių institucijų pareigūnų (ugniagesių, policijos ir kt.) pajėgos.
Visuose šalies rajonuose suorganizuoti praktiniai mokymai imituojant AKM židinio likvidavimą, įvertinant pasirengimo lygį, taip pat organizuojami teoriniai mokymai privatiems veterinarijos gydytojams ir ūkininkams.
Siekiant apie AKM grėsmę ir privalomus biologinės saugos reikalavimus informuoti kaip įmanoma daugiau gyventojų, pasitelkti savivaldybių žemės ūkio skyriai, seniūnijos ir pan.
Imtasi priemonių prieš ligos platintojus
Intensyviai bendradarbiaujama su šalies urėdijomis ir medžiotojais, skatinama reguliariai apžiūrėti medžioklės plotus, ieškant dėl AKM kritusių šernų, padedant sutvarkyti tokių židinių teritorijas.
Medžiotojai taip pat ėmėsi laikytis sustiprintų biologinio saugumo reikalavimų: gyvūnų apdorojimo aikštelės apsitvertos 1,2 m aukščio tvora, kad per ją į teritoriją nepatektų šernai. Prie įėjimų/išėjimų į aikšteles įrengti dezinfekciniai kilimėliai.
Siekiant sumažinti šalyje gausią šernų populiaciją, priimtas sprendimas uždrausti šerti šernus visoje Lietuvos teritorijoje, pradėtas įgyvendinti EK kofinasuojamas projektas – skiriamos kompensacijos už sumedžiotas šernų pateles.
„Populiacijos skaitlingumas yra pagrindinis faktorius įvairių ligų plitimui, gyvūnų užkečiamosios ligos ne išimtis. Mokslininkai teigia, kad veiksmingas šernų populiacijos reguliavimas leistų lokalizuoti ir sustabdyti afrikinio kiaulių maro plitimą. Kaip tik todėl šernų tankumas šalyse, kur pasireiškė ši pavojinga liga turi būti minimalus arba neviršyti 0,5 šerno 1 kv. km. Tikimės, kad išmokos motyvuos medžiotojus, nes visos iki šiol taikytos šernų populiacijos reguliavimo priemonės nebuvo pakankamai efektyvios. Saugant ir nemedžiojant šernų patelių bandų skaitlingumas labai greitai atsistatydavo“, – sako VMVT direktorius Jonas Milius.
Pasak VMVT Skubios veiklos skyriaus l. e. p. vedėjo P. Bušausko, tikimasi, kad priemonė bus laikoma pavykusia, jei 2017 m. pradžioje bus likusi apie 25 tūkst. šernų populiacija. Šiuo metu nėra tiksliai žinoma, kiek šernų yra Lietuvoje – manoma, kad jų skaičius gali siekti 70-90 tūkst.
Primename, kad nuo metų pradžios iki dabar Lietuvos laukinėje gamtoje buvo aptikta 130 šernų, kuriems nustatytas AKM. 59 šernai buvo rasti nugaišę, dar 71 buvo sumedžiotas. Paskutiniai atvejai nustatyti Kauno, Varėnos ir Rokiškio rajonuose. Apkrėsti gyvūnai aptikti 19-oje šalies savivaldybių.
Pirmasis viruso atvejis kiaulėms nustatytas praėjusių metų liepos mėnesį Ignalinos rajone.
