 |
| Asmeninio albumo nuotr./Dovilė Šeduikytė Naujojoje Zelandijoje |
Balandžio pabaigoje 15min.lt rašė, kad nelaimės Naujojoje Zelandijoje pradžiugino Lietuvos ūkininkus ir nuliūdino pirkėjus. Buvo skelbta, kad dėl sausros Naujojoje Zelandijoje pieno produktų kainos Lietuvoje kils. Bent kiek atidesnis skaitytojas, tarp jų ir aš, niekaip negalėjau suvesti galų – kaip čia yra, kad mano rytinis pieno puodelis priklauso nuo velniaižin kur esančios Naujosios Zelandijos.
Šio straipsnelio komentatoriai buvo itin sutrikę: „Prie ko čia Zelandija ir Lietuva?“, „Neįkertu, ką bendro turi mano karvė su Naująja Zelandija“, „Tipo Naujoji Zelandija daro tokią įtaką pasaulinei pieno rinkai? Pezalai!“. Skaitydama šiuos komentarus ir pati linkčiojau galva, nes apie pieno rinką nieko nenusimaniau.
Tačiau man teko garbė apsilankyti toje Naujojoje Zelandijoje, apsižvalgyti ir pasiskaityti, kad atsakyčiau į paskutinio komentatoriaus klausimą. Pasirodo, ne pezalai. Naujoji Zelandija tikrai daro didžiulę įtaką pasaulinei pieno rinkai.
Komentatoriai:„Tipo Naujoji Zelandija daro tokią įtaką pasaulinei pieno rinkai? Pezalai!“
Aprūpina Kiniją
Naujoji Zelandija – pasaulio pieno produktų eksporto lyderė, todėl nenuostabu, kad pokyčiai jos pieno rinkoje smarkiai veikia pasaulines pieno produktų kainas. Šioje, palyginti mažoje valstybėje, kurioje gyventojų vos vienu milijonu daugiau nei Lietuvoje, yra pagaminama iki pusės viso pasaulio sviesto ir pieno miltelių.
Pieno milteliai, kurie gaunami iš pieno pašalinus vandenį, naudojami konditerijoje, gaminant pieno gėrimus ir kūdikių maisto mišinėlius.
Jeigu Naująją Zelandiją ištinka sausra, karvės duoda mažiau pieno, todėl ir pieno miltelių pagaminama mažiau. Lietuvoje vos 15 proc. pieno perdirbama į pieno miltelius, todėl nors ir rinkoje pieno miltelių kaina kyla, lietuvių perdirbėjams nebūtinai tai atneša naudos, nes ne visos gamyklos užsiima pieno miltelių gamyba.
Kadangi Naujoji Zelandija tiekia iki 80 proc. pieno gaminių produktų Kinijai, šio mėnesio pradžioje nuskambėjęs skandalas dėl pieno milteliuose aptiktos pavojingos gyvybei bakterijos, nuvilnijo po visą pasaulį.
Didžiausias susirūpinimas kilo dėl to, kad iš Naujojoje Zelandijoje gaminamų pieno miltų yra gaminami kūdikių maisto mišinėliai. Tuoj pat iš lentynų buvo pašalinti įtartini gaminiai. Naujosios Zelandijos vyriausybė pranešė, kad užkrėsti gaminiai galėjo būti eksportuoti į Kiniją, Australiją, Tailandą, Malaiziją, Vietnamą ir Saudo Arabiją.
Šis skandalas gali suduoti labai stiprų smūgį Naujosios Zelandijos ekonomikai, nes ji paremta pieno gaminių eksportu.
 |
| Dovilės Šeduikytės nuotr./Avys Naujojoje Zelandijoje |
Eksporto raida: nuo vilnos iki pieno ir mėsos
Keliaujant po Naująją Zelandiją susidaro įspūdis, kad šalis yra tiesiog apsėsta gyvulininkystės. Ant nesibaigiančių kalnų reljefo šimtai baltų taškelių – neįmanoma nepastebėti besiganančių avių.
Beprotiškai daug avių. Tiksliau sakant, avių yra dešimt kartų daugiau nei žmonių. Šioje šalyje auginama apie 40 mln. avių. Tiesa, tai beveik dvigubai mažiau nei prieš 30 metų. Tuomet avininkystė buvo itin populiari, tačiau šiuo metu, ypač Šiaurinės salos ūkininkai, renkasi auginti karves. Iš karvių gaunama ne tik mėsa, bet ir XXI amžiaus auksu vadinamas pienas.
Pietinėje saloje, netoli Kraistčerčo įsikūrusios fermos „Melrose“ savininkai Mandy ir Douggas sako, kad jų ferma yra vidutinė. Klausiu, kiek gyvulių jie augina, kad susivokčiau, ką reiškia vidutinė ferma šioje šalyje.
Šalyje beprotiškai daug avių. Tiksliau sakant, avių yra dešimt kartų daugiau nei žmonių.
„Dabar auginame apie 8000 avių, 500 karvių ir 200 elnių“, – aiškina ūkininkai. Anot jų, šalyje daug ūkininkų gali pasigirti didesniais skaičiais.
Tiesa, avininkystė nuo 1870 metų patyrė didžiulį nuosmukį. Tuo metu net 35 proc. šalies eksporto sudarė vilna. Šalyje iki šiol ypač vertinama merino vilna, kurios gaminių pilnos suvenyrų parduotuvės.
Mandy ir Douggo fermoje auginamos įvairių rūšių avys, kurių vilna tinkama aukščiausios kokybės drabužiams. Iš jų fermos vilnos užsisako ir Milano vyriškų kostiumų gamintojai. Bet avininkystės apimtys mažėja. 1900 metais ėmė augti mėsos svarba. Tuomet atsirado galimybė eksportuoti šaldytus gaminius, tad nuo pasaulio atskirta sala suskubo tuo pasinaudoti.
1960 metais avininkystės aukso amžius baigėsi kartu su sintetinių gaminių atsiradimu. Šaliai teko greitai persiorientuoti nuo vilnos gaminių prie mėsos ir pieno produktų.
 |
| Dovilės Šeduikytės nuotr./Statula avims Naujojoje Zelandijoje |
Gydomųjų galių turintys elniai
Tas perėjimas buvo sėkmingas. 2005 metais Naujosios Zelandijos eksportą sudarė jau vos 3 proc. vilnos, 14 proc. mėsos ir 19 proc. kitų žemdirbystės gaminių. Taigi žemdirbystė ir toliau sudaro daugiau nei pusę šalies eksporto, tačiau jos gaminiai labai paįvairėjo. Šalia avienos ir jautienos, Naujoji Zelandija tiekia ir elnieną. 2007 metų duomenimis, šalis – pasaulio elnienos gamybos lyderė.
Autobuso vairuotojas pasakoja, kad vieną kartą matęs elnią nulūžusiais ragais, o jau po kelių dienų važiuodamas pro tą pačią vietą matė, kad gyvūno ragai buvo apgiję.
Naujosios Zelandijos elniai yra žinomi ne tik dėl mėsos, tačiau ir dėl ypatingos rūšies gyvūnų. Tai – raudonieji elniai. Keliaujant po Naująją Zelandiją teko matyti nemažai šių grakščiai besiganančių gražuolių. Autobuso vairuotojas pasakoja, kad vieną kartą matęs elnią nulūžusiais ragais, o jau po kelių dienų važiuodamas pro tą pačią vietą matė, kad gyvūno ragai buvo apgiję. Būtent tuo ir garsūs šie gyvūnai. Jų aksomu dengti ragai turi specialių gydomųjų savybių, kurios padeda atkurti audinius. Iš šių elnių ragų gaminama substancija yra eksportuojama į Aziją ir Ameriką.
Nuo elnių patinų ragų yra nudiriamas aksomas. Tai skausminga gyvūnams procedūra, todėl veterinarai naudoja nuskausminamuosius. Ši medžiaga medicinoje naudojama kaip augimo hormonas, padedantis žmonėms, kurie per anksti nustoja augti. Kai kurie sportininkai šiuos hormonus naudoja kaip dopingą – užsiauginti kūno masę.
Šio iš ragų išgaunamo aksomo Naujojoje Zelandijoje per metus patiekiama po 400 tonų ir pagal šiuos skaičius šalis yra lyderė pasaulyje.
Verslas per vieną dieną
Nors Naujosios Zelandijos ekonomikos variklis yra pienas, šalies įstatymai yra palankūs verslui. 2012 metų Pasaulio banko duomenimis, Naujojoje Zelandijoje įkurti verslą užtrunka vos vieną dieną. Tai – geriausias rodiklis pasaulyje.
Naujojoje Zelandijoje įkurti verslą užtrunka vos vieną dieną.
Pavyzdžiui, Lietuvoje tai padaryti užtrunka 22 dienas. Pagal verslo valdymo paprastumą ir visų biurokratinių dokumentų sutvarkymą Naujoji Zelandija užima trečią vietą, į priekį praleisdama tik Singapūrą ir Honkongą. Lietuva užima 27-ąją vietą.
Laisva ekonomika – laisvas žmogus
Istorijos pamokose moksleiviai apie Naująją Zelandiją išgirsta tuomet, kai kalbama apie moterų teisę balsuoti. Ši teisė, leidusi moterims rinkti valdžią, 1893 metais pirmą kartą įtvirtinta Naujojoje Zelandijoje. Nuo to laiko šalis pagarsėjo kaip ypač sauganti lygybę ir žmogaus teises.
Naujoji Zelandija rugpjūtį įteisino tos pačios lyties santuokas. Drauge įsigaliojo ir įstatymas, leidžiantis susituokusioms gėjų ir lesbiečių šeimoms įsivaikinti vaikus. Nesusituokusios poros, nesvarbu, ar tos pačios lyties, ar ne, vaikų įsivaikinti kartu negali.
Nors Naujojoje Zelandijoje praleidau tris savaites, į akis nekrito nė viena gėjų ar lesbiečių pora, o gatvėse nesimatė Lietuvoje taip gąsdinančios gėjų propagandos.
2012 metais atlikta apklausa parodė, kad 63 proc. gyventojų pritaria tos pačios lyties asmenų santuokai.
Pirmieji gėjų paradai šalyje buvo rengiami dar XX amžiaus devintajame dešimtmetyje. Nuo 1992 metų didžiausiame šalies mieste Oklende rengiami gėjų paradai pastaraisiais sumenko, nes jų keliami tikslai nebeteko prasmės.
