Per ankstyvas pavasarinis tręšimas gali tapti trąšų švaistymu
Peržiemoję javai augina antrinį šaknyną ir baigia krūmijimosi periodą, o kartu su juo ir varpų formavimą, kas lems, kiek grūdų galės talpinti kiekvienas produktyvus stiebas – varpa.
Pavasarį, vos atšilus orams, daugelis ūkių nekantrauja pradėti augalų tręšimą azotinėmis trąšomis. Tačiau bendrovės „Nando“ pardavimų direktorius Arūnas Jusas įspėja, kad skubėti nereikėtų: „Esant žemai dirvožemio temperatūrai lėtai formuojasi antrinis javų šaknynas, be kurio joks mitybinių elementų patekimas į augalą nėra įmanomas“.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad po žiemos dirvožemyje dažnai būna daug drėgmės, todėl per ankstyvas tręšimas azotinėmis trąšomis gali būti neefektyvus: „Dažnu atveju po žiemos dirvožemis turi daug drėgmės, todėl atlikus per ankstyvą tręšimą azotinėmis trąšomis nuostoliai gali siekti net iki 80 proc.“
A.Jusas taip pat pabrėžia, kad tręšimas didelėmis normomis per vieną kartą yra neefektyvus, nes dirvožemis negali sulaikyti per didelio kiekio maisto medžiagų. Jis rekomenduoja tręšti mažesnėmis dozėmis ir tik sušilus dirvožemiui bei paskatinus antrinių šaknų vystymąsi.
„Tręšti turime ne per anksti, tik sušilus dirvožemiui bei paskatinus antrinių šaknų vystymąsi. Tręšti turime, ypač per pirmąjį azotinį tręšimą, mažesnėmis dozėmis – iki 70 kg veikliosios medžiagos hektarui“, – pataria ekspertas.
Vėliavinio lapo stadijos svarba
Dar vienas labai svarbus etapas – vėliavinio lapo stadija. Iki pasirodant vėliaviniam lapui ir pasiekiant augalo fotosintezės piką, ūkininkai turi galimybę dar kartą įvertinti derliaus potencialą ir oro sąlygas bei, jei reikia, papildomai pamaitinti augalus azotinėmis trąšomis.
„Didžiausias efektyvumas pasiekiamas tada, kai augalams maisto medžiagos pateikiamos palaipsniui, o ne per vieną ar pora kartų, kadangi tokiu atveju pasiekiame ribinį naudingumą ir dėl to tręšimo efektyvumas gerokai mažėja“, – paaiškina A.Jusas.
Svarbu ir mikroelementai bei tinkamai parinkti biotechnologiniai produktai
Tinkamai atlikę esminius augalų tręšimo darbus, turime atkreipti dėmesį ir į kitas detales. Purškimai mikroelementais yra taip pat labai svarbūs augalų augimo procesuose. Kiekvienas nepilnai atliktas augalų mitybos etapas tampa limituojančiu faktoriumi gausiam ir kokybiškam derliui gauti.
„Nepamirškime to, kad nors ir esame linkę maksimaliai gerai pamaitinti savo auginamus augalus, deja, ne visada mums tai leidžia padaryti ir oro sąlygos. Būtent dėl šios priežasties „Nando“ gaminamos paviršiaus aktyviosios medžiagos gali padėti pasiekti optimalų rezultatą, net ir nepalankiomis sąlygomis.
Kaip vieną pavyzdžių galima būtų pateikti augalų purškimus su boru, ir dar pridedant augalų apsaugos priemones. Toks purškimas yra visiškai logiškas ir taupantis ūkininko laiką bei kaštus, tačiau pamirštame, kad priklausomai nuo boro žaliavos bei koncentracijos tirpale, šis elementas gali būti esminis faktorius, kuris susilpnina augalų apsaugos produktų veikimą, tuomet norimo efekto negauname ir prarandame labai svarbų momentą, taip sumažindami derliaus potencialą. Norint išvengti tokios situacijos, kai puikiai veikiantis augalų apsaugos preparatas nebeveikia – būtina naudoti vandens minkštinimo bei pH korekcijos priemonę“, – atkreipia dėmesį A.Jusas.
Dar vienas pavyzdys galėtų būti purškiamojo tirpalo įsiskverbimas į augalą bei patekimas ir susilaikymas ant jo. Vanduo yra pagrindinė nešančioji medžiaga ūkyje naudojamam tirpalui.
Deja, vanduo turi didžiausią paviršiaus įtemptį iš visų skysčių ir dėl to smarkiai nukenčia purškiamojo tirpalo efektyvumas. To išvengti galima naudojant „Nando“ gaminamus adjuvantus – paskleidėjus, prilipėjus, vėjo driftą mažinačius produktus. Tokiu būdu užtikrinsime purškiamo tirpalo patekimą ant augalų, jo ypač greitą pasiskleidimą bei įsiskverbimą į augalą, atsiras galimybė tolygiai išpurkšti net esant vėjuotai dienai.
Be agrodronų vis sunkiau išsiversti
„Nepamirškime, kad purškimai mikroelementais ar augalų apsaugos priemonėmis komplikuojasi augalams paaugus, tapus dideliais. Įprastiniai purkštuvai išlaužo pasėlius ir vietoj norimo geresnio, gauname neigiamą efektą. Čia į pagalbą ateina agrodronai. Jų preciziškumas ir panaudojimo galimybės yra labai platūs. Su agrodronais galime ne tik atlikti purškimus, bet sėti bei skenuoti laukus, siekiant įsivertinti pasėlių būklę ir taip minimizuoti esamus limituojančius faktorius“, – sako „Nando“ atstovas, pridurdamas, kad žemės ūkio dronai ypač praverčia, kai pavasariniai laukai tampa pažliugę, neįvažiuojami.
Kaip matome, augalų auginimas yra labai kompleksinis darbas, todėl labai svarbu eliminuoti kuo daugiau limituojančių faktorių ir tokiu būdu pasieksime gausų ir kokybišką derlių.
