Visoje Indijoje apie 30 tūkst. ūkininkų dalyvauja bandymuose augindami naują šalies mokslininkų išvestą sorų rūšį. Šios soros pasižymi didele geležies ir cinko koncentracija ir yra labai maistingos. Be to, jos pribręsta per mėnesį.
Pasaulinė problema
Apie 870 mln. žmonių pasaulyje gyvena arti bado ribos, o trečdalis žmonijos kenčia nuo paslėptojo bado – vitaminų ir maistingųjų elementų, tokių kaip cinkas, geležis ir jodas, trūkumo. Nevisavertės mitybos pasekmės ypač skaudžiai veikia moterų ir vaikų sveikatą.
Apie 870 mln. žmonių pasaulyje gyvena arti bado ribos, o trečdalis žmonijos kenčia nuo paslėptojo bado – vitaminų ir maistingųjų elementų, tokių kaip cinkas, geležis ir jodas, trūkumo.
Geležies trūkumą turinčios moterys dažnai miršta gimdymo metu ir turi daugiau menstruacijų problemų. Blogai maitinami vaikai gali apakti, turėti augimo problemų, o ateityje susidurti su padidėjusia infekcijų rizika. Be to, tokiems vaikams gresia ir mokymosi problemos dėl nepakankamai išsivysčiusių smegenų.
Indų mokslininkas Monkombu Swaminathanas yra pasiryžęs išspręsti šią problemą tobulindamas pasėlių rūšis ir propaguodamas grįžimą prie tradicinių, užmirštų maisto produktų auginimo.
Jis teigia, kad dėl šiuolaikinės žemdirbystės įtakos skurdžiausiai gyvenantys pasaulio gyventojai vartoja per daug kukurūzų, ryžių ir kviečių. M.Swaminathanas primena, jog šios kultūros tapo populiarios dėl gausaus derliaus ir atnešamo pelno, o ne jų maistinės vertės. Minėtieji produktai turi daug kalorijų, bet nepakankamą kiekį maistingųjų elementų. Dėl to jis ragina atkreipti dėmesį į didesnę maistinę vertę turinčių kultūrų auginimą.
88 m. M.Swaminathanas yra laikomas pirmosios Indijos žaliosios revoliucijos, įvykusios XX a. septintajame dešimtmetyje, pradininku. Šią revoliucija mokslininkas vadina sėkmingu projektu, tačiau nepadėjusiu iki galo išspręsti blogos mitybos ir bado problemų. Žaliosios revoliucijos metu buvo išvestos didesnį derlių duodančios ryžių ir kviečių rūšys bei atliekami bandymai su maistinių augalų kryžminimu.
Tačiau žaliosios revoliucijos kritikai sako, kad jos metu dauguma Indijos ūkininkų pradėjo masiškai naudoti pesticidus ir chemines trąšas. Be to, naujai išvestos augalų rūšys reikalavo gerokai didesnių vandens sąnaudų. Dėl šių priežasčių dauguma smulkių ūkininkų buvo priversti bankrutuoti ir apleisti tradicinių indiškų grūdinių kultūrų auginimą.
Revoliucija vyksta ir Afrikoje
M.Swaminathano ir jo kolegų išvestos sorų rūšys jau davė rezultatų. Šveicarų mokslininkai, atlikę tyrimą Maharaštros valstijoje, išsiaiškino, kad dėl naujųjų sorų vartojimo smarkiai padidėjo geležies kiekis vietos moterų kraujyje.
M.Swaminathano ir jo kolegų išvestos sorų rūšys jau davė rezultatų. Šveicarų mokslininkai, atlikę tyrimą Maharaštros valstijoje, išsiaiškino, kad dėl naujųjų sorų vartojimo smarkiai padidėjo geležies kiekis vietos moterų kraujyje. Apskaičiuota, kad kiekvieną dieną gaunama 100 gramų sorų porcija visiškai patenkina vaikų geležies poreikius.
Naujoji sorų rūšis taip pat turi kitą privalumą. Kadangi jos nėra hibridinės kilmės, dalį gauto derliaus ūkininkai gali panaudoti kito sezono sejai.
Naujoji Indijos žalioji revoliucija, kuri didele dalimi finansuojama nevyriausybinės organizcijos „Harvest Plus“, jau tapo pavyzdžiu ir kitoms besivystančioms šalims. Brazilijos mokslininkai sukūrė mineralais praturtintas pupų, moliūgų ir manijokų rūšis. Ugandoje ir Mozambike ūkininkai pradėjo auginti saldžiąsias bulves su provitaminu A, o Ruandoje daugiau nei pusė milijono šeimų jau valgo geležimi praturtintas pupeles.
Pačioje Indijoje ūkininkai greitai pradės auginti didelius cinko kiekius turinčius ryžius ir kviečius. Iš viso „Harvest Plus“ paramą gaunančiose programose dalyvauja daugiau nei 7 mln. žmonių.
Ekologinė žemdirbystė neturi ateities
Pati organizacija vengia finansuoti genetiškai modifikuotų augalų išvedimą, vengdama daugelio žmonių priešiško nusistatymo. Daugeliu atvejų genų modifikacija nėra būtina, nes pakanka sukryžminti skirtingas ryžių ar kviečių rūšis, kurių visame pasaulyje yra išvesta dešimtys tūkstančių. Būtent kryžminimo būdu buvo išvestos didelę cinko koncentraciją turinčios ryžių rūšys.
Pats M.Swaminathanas laikosi neutralaus požiūrio į genetiškai modifikuotus produktus, jis teigia, kad „svarbu naudoti tiek tradicinę išmintį, tiek šiuolaikinio mokslo laimėjimus“.
Tokiam mokslininko požiūriui oponuoja prieš šiuolaikinės žemdirbystės metodus ir genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) kovojančios organizacijos Delyje vadovė Vandana Shiva.
Ji tvirtina, kad korporacijos, užsiimančios GMO produktų platinimu, nori visą pasaulį padaryti priklausomu nuo jų produkcijos. Kasmet GMO auginantys ūkininkai yra priversti pirkti grūdų sėklai iš jas platinančios įmonės, o tai kainuoja didžiulius pinigus. V.Shiva teigia, kad per pastaruosius keletą metų vien Indijoje apie 25 tūkst. ūkininkų nusižudė, neišgalėdami sumokėti iš didžiųjų koncernų gautų sąskaitų už naujas sėklas.
Už ekologinę žemdirbystę kovojanti aktyvistė taip pat kritikuoja ir kai kurias programos „Harvest Plus“ iniciatyvas pavadindama jas monokultūrų įsigalėjimo rėmimu. Ji tvirtina nematanti prasmės išvedinėti ryžius su vitaminu A, jei pastarojo vitamino galima rasti morkose ir moliūguose. „Kam reikia išvedinėti genetiškai modifikuotus bananus su dideliu geležies kiekiu, jei jos pakankamai galima rasti krienuose ar burnočiuose?“, – retoriškai klausia V.Shiva.
Nuolat augantis Indijos gyventojų skaičius kasmet palieka vis mažiau dirbamos žemės plotų, todėl kalbos apie nedidelius ekologinius žemės ūkius tėra graži svajonė.
Ji tiki, kad vienintelė efektyvi priemonė kovoje su badu yra organinių, šeimos poreikius patenkinančių, ūkių plėtra. V.Shivos vadovaujama organizacija per daugiau nei dvidešimt metų daugiau negu 75 tūkst. indų ūkininkų supažindino su ekologinės žemdirbystės pagrindais.
Tačiau „Harvest Plus“ atstovai V.Shivos požiūrį vadina pernelyg naiviu. Nuolat augantis Indijos gyventojų skaičius kasmet palieka vis mažiau dirbamos žemės plotų, todėl kalbos apie nedidelius ekologinius žemės ūkius tėra graži svajonė.
Remiantis naujausia Jungtinių Tautų ataskaita prognozuojama, kad 2050 m. pasaulinė žemės ūkio pramonė turės pagaminti net 70 proc. daugiau kalorijų nei dabar, norėdama patenkinti iki 9,6 mlrd. išaugusių planetos gyventojų poreikius.
Vienintelis būdas tai padaryti – žemės ūkį paversti kiek įmanoma produktyvesniu, dažnai paaukojant ekologiškumo principus.
